Kaimynai perrašo Lietuvos istoriją


2004-12-29
Dainoras LUKAS
Kaimynai perrašo Lietuvos istoriją

LDK kūrimo nuopelnus prisiskyrusius baltarusius sutramdė šalies diktatorius

Lietuviai sutriktų, jei paskaitytų Baltarusijoje išleistas šios šalies istorijos knygas.

Pasirodo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo baltarusių, kurie vadinosi lietuviais arba litvinais, valstybė, o šių dienų lietuviai gali pretenduoti tik į Žemaitijos, buvusios LDK autonomija, istoriją.

Valstybinė LDK kalba buvo baltarusių kalba. Mindaugas, Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas - baltarusių kunigaikščiai.

Garsiausi lietuviai vadinami baltarusiais

Tokias tiesas skelbia Baltarusijoje leidžiamos knygos ir šios šalies interneto svetainės, pristatančios valstybės istoriją. Toliau - dar keletas įdomesnių teiginių.

LDK parlamentas buvęs iš dviejų rūmų - Seimo ir Rados. Baltarusių kalba buvusi išsivysčiusi ir žinoma visoje Europoje. Pirmoji LDK sostinė buvo Novogrudokas (Naugardukas).

Žymiausi Baltarusijos karvedžiai ir valstybininkai - Vytautas Didysis, Vladislovas Jogaila, Mikalojus Radžvila, Leonas Sapiega, Kostas Kalinauskas. Lietuvos Statutai parašyti baltarusių kalba. Baltarusis kunigaikštis Mindaugas iš Naugarduko okupavo dabartinę Lietuvos teritoriją. Ne tik kunigaikščiai, bet ir valstiečiai kalbėjo baltarusiškai. Vienas žymiausių Baltarusijos poetų - Adomas Mickevičius, rašęs lenkiškai.

Galima pamanyti, kad tokios interpretacijos neturi įtakos daugumos mąstymui, tačiau yra kitaip. Šių metų kovo mėnesį sociologinės apklausos metu baltarusiams buvo užduotas klausimas “Kokia baltarusių valstybė buvo pirmoji istorijoje?”.

Daugiausia (34 proc.) respondentų atsakė, kad tai buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, 18 proc. - Baltarusijos Respublika (nuo 1991 m.), 17 proc. - Baltarusijos TSR, 15 proc. - Baltarusijos Liaudies Respublika (įkurta 1918 m., gyvavo keletą mėnesių).

Antilietuviška atmosfera

Istorikas Tomas Baranauskas, besidomintis Lietuvos viduramžių istorija, yra sukaupęs daugybę faktų apie baltarusių bandymus klastoti Lietuvos istoriją.

Anot jo, Lietuvos istorijos interpretacijos Baltarusijoje paplito nuo 1989 metų, pasirodžius savamokslio istoriko Mikolos Jermalovičiaus darbams.

“Baltarusiška propaganda skelbiama ir anglų kalba, patikliems užsieniečiams aiškinami M.Jermalovičiaus “atradimai” bei “tikroji” LDK istorija. Vienas neseniai išnykęs tinklalapis netgi vadinosi “Lietuvos išlaisvinimo komitetu” ir skelbė atstovaująs organizacijai, kurios tikslas - sukilimu nuversti dabartinę Baltarusijos valdžią ir atkurti LDK.

Suprantama, virtualiame pasaulyje tokias “organizacijas” gali įkurti kiekvienas paauglys, išmokęs naudotis internetu, tačiau panašių tinklalapių visuma rodo baltarusių nacionalistų aplinkoje tvyrančią antilietuvišką atmosferą”, - mano T.Baranauskas.

Anot jo, prieš kurį laiką Minske pasirodė Lietuvos istorijos klastotojo Paulos Urbano knyga “Senovės Licvinai. Kalba, kilmė, etninė priklausomybė”.

Joje įrodinėjama slaviška senosios Lietuvos prigimtis. Knygoje gausu interpretacijų, teigiama, kad Lietuvos vardas kilo iš vakarų slavų genties liutičių vardo. Senieji licvinai, anot autoriaus, yra liutičių ainiai ir baltarusių protėviai.

“Šiuolaikinis baltarusių nacionalizmas dabar prislopintas prorusiško A.Lukašenkos režimo, kuriam nerūpi LDK palikimas. Nepaisant to, antilietuviškas “litvinizmas” niekur neišnyko ir yra toliau puoselėjamas ne tik Baltarusijoje, bet ir Vilniuje. Neseniai Vilniuje išleistoje Baltarusijos istorijos apžvalgoje stengiamasi susilaikyti nuo kraštutinių nacionalistinių interpretacijų, bet ir joje vieno poskyrio antraštė skelbia: “Vilnius pirmasis iš baltarusių miestų gavo Magdeburgo teises”, - pasakojo T.Baranauskas.

Praėjusiame šimtmetyje baltarusiai lietuviškąjį Vytį net tris kartus buvo paskelbę savo herbu. Pastarąjį kartą - 1991 metais, remiantis rugsėjo 19 dieną priimtu įstatymu.

1995 metais A.Lukašenka patvirtino dabartinį Baltarusijos herbo variantą, nedaug besiskiriantį nuo buvusio sovietinio.

Pretenzijas pagimdė tautinis sąjūdis

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys istorikas Vytautas Merkys, Gardino universiteto Baltarusijoje garbės daktaras, teigė, kad minėtų apraiškų jau mažiau.

“Kai į valdžią atėjo A.Lukašenka, tautinis sąjūdis, prilygęs kažkada mūsų pergyventiems “Aušros” laikams, baigėsi”, - sakė V.Merkys. Jis sako suprantąs baltarusių pretenzijas. “Išskyrus kai kurias kunigaikštijas, baltarusiai niekada neturėjo vieningos valstybės. Pradinio tautinio atgimimo laikotarpiu jie pradėjo įrodinėti, kad Lietuvos valstybė tai ir buvo Baltarusijos valstybė, o Lietuvos didieji kunigaikščiai - ne kas kita kaip baltarusių kunigaikščiai, o gyventojai - litvinai”, - sakė V.Merkys.

Istorikas aiškiai sako - LDK sukūrė lietuvių tauta. “Tačiau, kai valstybės plotas išplito ir susidarė, sąlygiškai tariant, pilietinė bendruomenė ar visuomenė, ji apėmė visus privilegijuotus sluoksnius, kurių atstovai ėmė vadintis lietuviais, nors etnine prasme jie nebuvo lietuviai. Tačiau valstybę kūrė etniniai lietuviai - Mindaugas, Gediminas, kiti. Kaip paprasti žmonės kalbėjo? Tarmiškai: lietuviai - lietuviškai, žemaičiai - žemaitiškai, slavai - slaviškai, o bendrinių kalbų nebuvo.

Kokia kalba kalbėjo mūsų kunigaikščiai? Atrodo, istorikas Dlugošas rašė, jog Vytautas ir Jogaila kalbėdavo lietuviškai, kai nenorėdavo, kad juos suprastų lenkų didikai. Vėliau kunigaikščiai jau kalbėjo senąja slavų kalba, XVI amžiuje pereita prie lenkų kalbos. Kai kurie kunigaikščiai mokėjo ir po kelias kalbas”, - sakė V.Merkys.

Lietuviai taip pat yra persistengę

Baltarusių istorikams labai užkliūna tai, kad LDK pavadinime yra žodis Lietuva, nors patys lietuviai šioje valstybėje buvo etninė mažuma. “Lietuviai buvo valstybės kūrėjai, todėl ir valstybės pavadinimas su žodžiu Lietuva. Valstybei plečiantis pavadinimas išlieka, tokių pavyzdžių daug”, - aiškino V.Merkys.

V.Merkys nesiryžta sakyti, kad baltarusiai klastoja istoriją. “Jų tautinio atgimimo reikmės reikalauja istorinės atramos, ją ir kuria. Ne jie vieni taip elgiasi. Juk ir pas mus buvo kuriama istorija. Atgimimo pradžioje imta aiškinti, kad net Adomas ir Ieva buvo lietuviai”, - nusijuokė V.Merkys.

Rašto kalba vadinama įvairiai

Baltarusiai teigia, kad visi trys Lietuvos Statutai (1529 m., 1566 m. ir 1588 m.) parašyti baltarusių kalba. Iš tikrųjų jie buvo surašyti oficialiąja LDK kalba, tačiau kaip ją vadinti - nuolatinis istorikų ginčas.

Pačiuose Statutuose ta kalba vadinama “rusų”. Taip ją vadino ir carinės Rusijos istorikai. Ši “rusų kalba” XVI a. skyrėsi nuo Maskvoje tuo metu vartotos “rusų kalbos”.

Būta mėginimų Statutų kalbą vadinti “lietuvių-rusų”. Ukrainiečių istorikai šią kalbą vadina rusų arba ukrainiečių. Taip pat bandyta jai suteikti “slavų-ukrainiečių-gudų” pavadinimą.

“Pagrindinis susidūrimas yra dėl pažiūros į Lietuvos istoriją. Esminis klausimas: ar Lietuva yra tiktai kaimyninių tautų interesų susidūrimo laukas, ar Lietuvos istorijos subjektas yra lietuvių tauta? Lenkai ir rusai negalėjo suvokti ir pripažinti kuriamosios lietuvių etnoso reikšmės. Dabar kone visi lenkų istorikai pagaliau suvokė, jog lietuviai yra ne lenkų tautos dalis, bet savarankiška tauta”, - teigė V.Merkys.