Kita
2003-06-28, 00:00
Jehovistų rezervatas - už paslapties šydo [1]
Vakar Kauno sporto halėje prasidėjo vienos didžiausių šalyje netradicinės religinės bendruomenės - Jehovos liudytojų kongresas. Prieš jį “Kauno diena” pasidomėjo, kaip Kauno rajone, Giraitėje, Jehovos liudytojų bendrijos administraciniame centre gyvena kelios dešimtys išrinktųjų.
Juos savo aukomis išlaiko apie 2700 šios religijos pasekėjų mūsų šalyse bei, pačių teigimu, tikėjimo broliai iš turtingesnių valstybių. Akivaizdu, kad vien kvartalo statyba kainavo ne vieną milijoną litų: religinės bendruomenės biuras, jehovistų butai ir kitos administracinės patalpos spindi prabanga.
Užtikrinta apsauga
Už kruopščiai saugomos Jehovos liudytojų kvartalo tvoros gali patekti tik šios religinės bendruomenės nariai. Prie vartų įrengta stebėjimo sistema, o administraciniame pastate nuolat budi apsaugininkas. Kvartalo vartai ir varteliai rakinami, be šios religinės bendruomenės narių leidimo į teritoriją patekti neįmanoma.
Tačiau jau pro kvartalo tvorą aplinkiniai pastebi modernius architektūros statinius, nepriekaištingai sutvarkytą kvartalo kiemą, prabanga spindinčius išrinktųjų Jehovos liudytojų apartamentus. Ir už tai kelioms dešimtims lietuvių nereikia mokėti nė cento. Nors jie negauna atlyginimų, tačiau tikina, kad toks gyvenimas - savanoriška auka.
“Kvartale gyvena apie 60 savanorių, kurie į lietuvių kalbą verčia literatūrą. Kiti dirba bendroje valgykloje, kai kurie prižiūri aplinką”, - aiškino kieme sutiktas Jehovos liudytojų bendruomenės narys Pavelas Morozas. Tačiau paklaustas, ar čia galėtų apsigyventi visi norintieji netradicinės religijos išpažinėjai, Pavelas atsako po pauzės: “Centre organizuojama liudytojų veikla: verčiama literatūra, rūšiuojami iš Suomijoje įsikūrusios leidyklos atvežami lankstinukai”. Butai kvartale neparduodami.
Įkurtas autoservisas
Aptvertame kvartale, be administracinių pastatų, sandėlių ir vertimo biuro, įkurtas automobilių techninės priežiūros centras. Anot religinės bendruomenės visuomenės informavimo skyriaus atstovo Gyčio Tereikio, jame remontuojami tik bendrijai priklausantys automobiliai. Kartais, tiesa, daromos išimtys, automobiliai remontuojami ir savanoriams (centre gyvenantiems ir dirbantiems jehovistams).
Žurnalistai į autoservisą nebuvo įleisti, tik gavome pažadą, kad visus pastatus ketinama aprodyti, kai bus baigti jų įrengimo darbai.
Nenoriai jehovistai žurnalistus įsileido ir gyvenamąsias patalpas, prieš tai uždraudę fotografuoti prašmatniai įrengtus butus ir bendro naudojimo patalpas. Gyvenamajame name ant kiekvienų durų kabo užrašas su kambaryje gyvenančiųjų pavardėmis. Kam jie reikalingi, G.Tereikis pasakyti negalėjo, tik užsiminė, kad tokiu būdu lengviau surasti tikėjimo brolius. Laiptinių koridoriai iškloti kilimais, ant sienų kabo paveikslai, ant grindų sustatytos egzotiškos gėlės. Viskas pavyzdingai sutvarkyta, ant baldų sunku būtų rasti dulkių. Skirtingai nei viešbučiuose, čia nėra kambarinių ar namų tvarkytojų, viską daro patys tikintieji.
Namo pusrūsyje įrengta konferencijų salė, bendras valgomasis ir poilsio kambarys, kuriame stovi pianinas, odinis svetainės baldų komplektas. Kas yra už kitų durų, bendruomenės visuomenės informavimo skyriaus vadovas atsisakė pasakyti.
Valgo ir meldžiasi kartu
Apie šešiasdešimt Giraitėje gyvenančių jehovistų laikosi griežtos dienotvarkės. Tai būtina sąlyga norintiesiems gyventi centriniame Jehovos liudytojų kvartale. Kai kurie pripažįsta, kad griežtas režimas šiek tiek vargina. “Neslėpsiu, man sunku laikytis dienotvarkės, tačiau, kai reikėjo apsispręsti, pagal kokius principus gyventi: ar gatvės, ar Šventojo Rašto, pasirinkome pastarąjį variantą. Buvau įpratęs pamiegoti, tenka prisitaikyti”, - sakė savanoris Ramūnas Valentinas.
Pusryčiai bendroje Jehovos liudytojų valgykloje prasideda septintą valandą ryto. Prieš juos - bendra malda ir padėka Dievui. “Aptariame Šventojo Rašto mintis, kartu papusryčiaujame ir einame dirbti”, - sakė P.Morozas.
Virtuvėje dirba taip pat Jehovą išpažįstantys lietuviai. “Puikus darbas, nors reikia anksti keltis, tačiau esu patenkinta”, - sakė virtuvės darbuotoja Birutė Volkovskienė. Ji įgijusi virėjos kvalifikaciją, tačiau moteris pripažino iki šiol nemačiusi tokios modernios virtuvės įrangos. “Kad viskas čia nauja”, - vis žvilgčiodama į po bendrijos pastatus lydėjusį visuomenės informavimo skyriaus atstovą, kukliai kalbėjo virtuvės darbuotoja, su vyru Gintu gyvenanti bendrijos teritorijoje.
Paprašyta nusifotografuoti moteris spruko į šalį, G.Tereikis perspėjo, kad apskritai fotografuoti virtuvėje nederėtų. “Kodėl? Niekam nenorime daryti išimčių”, - darsyk pakartojo visuomenės informavimo skyriaus specialistas.
Finansai - paslaptis
Kol kas niekas nekalba, kiek kainavo šio kvartalo įkūrimas ir iš kur gauta tiek lėšų. Religinės bendruomenės visuomenės informavimo skyriaus atstovas G.Tereikis sako, kad trys prabanga spindintys gyvenamieji namai, du administraciniai pastatai, katilinė ir automobilių techninės priežiūros centras įkurti už aukotojų lėšas.
- Sakėte, kad Jūsų bendrijai priklauso apie 2700 narių. Nesunku suskaičiuoti, kad jei visi jie per metus aukotų po 1000 litų, tokiam kvartalui įkurti lėšų neužtektų? - “Kauno diena” pasiteiravo G.Tereikio.
- Mums padeda ir tikėjimo broliai iš užsienio. Kiek procentų paaukojo užsieniečiai, kiek - lietuviai, negalėčiau pasakyti. Akivaizdu, kad patys šio centro nebūtume įrengę.
- Vadinasi, nuo narių skaičiaus priklauso bendrijos pajamos, todėl Jūsų bendrija ir stengiasi privilioti kuo daugiau naujokų?
- Žmonės aukoja, kiek gali. Svarbu, kad lėšos būtų gerai administruojamos. Yra bendruomenių, kurios iš savo narių renka dešimtines, reikalauja mokėti, tačiau negali pasigirti tokia gerove. Mus remia broliai iš užsienio. Aišku, jei gautume daugiau aukų, galėtume statyti naujus maldos namus ir pan.
- Kiek vienas jūsų bendruomenės narys paaukoja per metus?
- Tokių dalykų tikrai nežinau.
- O kokių dydžių investicijų pareikalavo šis kompleksas?
- Apie tai dar anksti kalbėti.
- Kokios Jūsų organizacijos metinės pajamos?
- To reikėtų klausti finansininko.
Konfliktuoja su artimaisiais
Bendrijoje gyvenantys žmonės į miestą gali išvykti tik po vakarienės. Daugelis prisipažįsta atitolę nuo šeimos, nes kai kurie artimieji, anot jų, nesupranta tiesos.
Vis dėlto Jehovos liudytojai neslepia, kad daugeliui padeda tėvai ir giminaičiai. Jie sako iš pašalpos negalį įsigyti brangių daiktų. “Turime daug draugų. Kita vertus, mums daug nereikia, taip gyventi apsisprendėme savo noru”, - sakė P.Morozas.
Nė vienas bendrijoje gyvenantis ir dirbantis savanoris nėra sudaręs darbo sutarties. Už darbą kas mėnesį gauna vos daugiau nei 260 litų pašalpą. Kai kurie Jehovos liudytojai tikina, kad už šią pašalpą sugeba įsigyti automobilį, puikiai praleisti laiką mieste. “Esu labai taupus žmogus, užtenka ir automobiliui. Finansiškai remia ir artimieji”, - neslėpė R.Valentinas.
Nors kvartalas aptvertas geležine tvora ir kruopščiai saugomas, tačiau rakinamos ir daugiabučių namų laiptinių durys. Tokios apsaugos, pasak R.Valentino, imtasi dėl to, kad pašaliniai nepatektų į patalpas, esą taip gerokai saugiau gyventi. Nors G.Tereikis ragino nebendrauti su kvartale gyvenančiais jehovistais, vis dėlto Ramūno ir Dalios Valentinų šeima pakvietė į savo butą.
Jų bute, kaip ir daugelyje kitų, stovi šiuolaikiniai baldai. Sutuoktinių meilės istorija prasidėjo šiame kvartale. Dalia čia gyvena nuo 1995 metų, Ramūnas atvyko metais anksčiau. “Tenka dirbti įvairius darbus, pats esu baldžius, tačiau čia tokio darbo neatlieku, padedu prižiūrėti aplinką”, - pasakojo Ramūnas, iki šiol nesuprantantis, kodėl jį pakvietė į prabanga spindintį kvartalą.
Sutuoktiniai nemano, kad jų teisės čia ribojamos. “Kiekvienoje organizacijoje yra tam tikrų apribojimų. Tačiau mes savotiškai aukojamės. Tai reikia pripažinti. Daugelis savo jėgas aukoja dėl kitų gerovės, - sakė Ramūnas. - Žmones kažkas turi sieti. Stengiamės aplankyti giminaičius, nors kai kurie man ir neskambina. Močiutė neišpažįsta Jehovos, tačiau tai netrukdo mums bendrauti. Jai nepatinka kalbėti apie religiją, todėl nekalbame. Jai nesvarbu tiesa, jai svarbiau matyti savo religiją”.
Neturi socialinių garantijų
Kelios dešimtys Giraitėje dirbančių ir gyvenančių Jehovos liudytojų sako suprantantys, kad oficialiai jie - bedarbiai, todėl valstybė jais nepasirūpins ligos atveju, neskirs pensijų.
Nekalbama apie tai, ką darys ir tie žmonės, kurie, pažeidę bendruomenės vidaus taisykles, iš jos bus pašalinti. “Kiekvienas dirbantysis per metus gauna nedidelę pašalpą. Išeidamas šiuos pinigus pasiima. Mes negalime kalbėti apie kokį nors išnaudojimą”, - aiškino G.Tereikis.
Giraitėje gyvenantys jehovistai nenoriai kalba apie tai, kas atsitiktų, jei vieną dieną tektų palikti prabangius namus. Daugelis jų neturi jokių santaupų, išsilavinimo, darbo patirties. Ar jais pasirūpintų Jehovos liudytojai, lieka neaišku, nors G.Tereikis, pripažindamas, kad centre paprastai žmonės gyvena kelerius metus, o vėliau jį palieka, sako, jog jehovistai pasirūpina savo broliais.
Mokesčių inspekcijos specialistai nesiryžo komentuoti religinės organizacijos veiklos ir teigė, kad apie pažeidimus būtų galima kalbėti tik įsigilinus į situaciją. Tačiau jie vienareikšmiškai pastebi, kad religinėms organizacijoms galioja šalies įstatymai. “Jei žmogus atlieka kokį nors darbą, jis turi būti įdarbintas oficialiai ir mokėti mokesčius. Religinių bendrijų nuostatos ar įsitikinimai negali būti viršesni už šalies įstatymus”, - aiškino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr.specialistė Viktorija Černiauskienė. Ji pastebėjo, kad religinės organizacijos atleidžiamos tik nuo pelno mokesčio.
Vilioja naujus narius
Jehovos liudytojai neslepia, kad ne visi norintieji gali apsigyventi šiame kvartale. “Mūsų religinės bendrijos nariu toks žmogus turi būti ne kelias savaites ar mėnesius, bet kelerius metus, - aiškino G.Tereikis. - Tik tokiu atveju jis gali dirbti savanoriu ir gauti visas privilegijas - butą, maistą, socialines garantijas”.
Svarbi ir savanorio kvalifikacija, tačiau, pasak G.Tereikio, labiausiai atsižvelgiama, ar žmogus moka nekonfliktuoti, gražiai bendrauti, yra išsiugdęs krikščioniškąsias vertybes. “Visi turi trūkumų, tobulų žmonių rasti neįmanoma, tačiau siekiame, kad žmogus būtų doras ir teisingas. Tokiam žmogui ir pasiūlome dirbti”, - tikino G.Tereikis.
Tokių žmonių paieškos vakar prasidėjo ir Kauno sporto halėje, kur iki sekmadienio vakaro vyks Jehovos liudytojų kongresas. Religijos ekspertai pastebi, kad tokiuose kongresuose pagausėja šios organizacijos narių. Tai vienas Jehovos liudytojų naujų narių paieškos būdų. Kai kurie žmonės susidomi susirinkime skelbiamomis tiesomis. Jehovistų verbavimo taktika religijos ekspertai vadina viena profesionaliausių.
Šiandien Sporto halėje turėtų būti pakrikštyti nauji šios organizacijos nariai. G.Tereikis pastebi, kad krikštytis gali tik pasiryžę laikytis visko, ko mokė Dievas, suaugę žmonės.
Šį savaitgalį Jehovos liudytojų susirinkimai vyks daugelyje pasaulio šalių, tikimasi, kad per tris dienas Lietuvoje vykstančiame tarptautiniame kongrese “Atiduokite Dievui šlovę” apsilankys per 3000 šios religijos pasekėjų.