Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Įvardyta tragedijos priežastis
2003-03-01
Greta ČIŽINAUSKAITĖ
Dėl “Kaišiadorių paukštyno” darbininkų žūties kalti techniškai netvarkingą katilą eksploatavę asmenys
Valstybinė darbo inspekcija baigė nelaimės AB “Kaišiadorių paukštynas” aplinkybių tyrimą.
Nustatyta, kad bendrovė eksploatavo techniškai netvarkingą įrangą, nebuvo pakankamai apmokyti ir ja dirbę asmenys. Tokia, darbų saugos specialistų įsitikinimu, dviejų šios bendrovės darbininkų žūties ir trečiojo sužalojimo priežastis.
Apie tai dienraštį informavo tyrimą atlikusio Darbo inspekcijos Kauno skyriaus viršininkas Andrius Daujotas.
AB “Kaišiadorių paukštynas” generalinis direktorius Gedas Šmulkštys su tokia išvada sutinka tik iš dalies: bendrovės techninę įrangą prižiūrėjo ir leidimą ją eksploatuoti davė Kauno apygardos techninės priežiūros tarnyba.
Likimo pirštas
Per sausio 9-osios avariją bendrovės skerdimo cecho utilizacijos skyriuje iš katilo išsiliejo verdanti paukštienos atliekų masė. Jos įkaitais tapo penki patalpoje buvę darbininkai.
Trys iš jų nebuvo šio cecho darbuotojai: patalpa ketvirta diena buvo remontuojama. Neatmetama prielaida, kad prieš dviejų cecho operatorių akis zuję trys statybininkai galėjo trukdyti pirmiesiems susikaupti. Jau pirmosiomis nelaimės tyrimo dienomis konstatuota, kad vienas iš operatorių per anksti nuspaudė pultą, atidarydamas katilą.
Tačiau normaliomis darbo sąlygomis tokiu atveju turėjo suveikti paties katilo apsaugos sistema. Deja, kaip pripažino bendrovės technikos direktorius Vytautas Kazakevičius, nors tai ir buvo pats naujausias jų katilas, tai - jau pasenusios technologijos įranga.
Trys iš penkių atsidūrusiųjų garų ir verdančios masės spąstuose buvo apiplikyti, ketvirtasis paguldytas į ligoninę dėl patirto šoko bei širdies veiklos sutrikimo.
Išsikapstė tik vienas
Dviem nelaimėliams išgyventi nebuvo lemta.
Po penkių dienų Kauno klinikų centrinėje reanimacijoje mirė 24 proc. kūno apdegęs keturiasdešimtmetis Alvydas Vaina. Nelaimės metu šis statybininkas buvo ant pastolių. Iš katilo išsiveržusi garų banga išgriovė sienelę, prie kurios jie stovėjo. Ši griūdama nuvertė pastolius. Krisdamas nuo jų A.Vaina pataikė veidu į grindis užtvindžiusią verdančią masę. Ant jo sukrito ir dalis išgriautos sienelės plytų.
Vasario 2-ąją mirė ir minėto cecho operatorius Povilas Ladas. Dėl šio keturiasdešimt ketverių metų vyriškio gyvybės Klinikų reanimacijos specialistai kovojo daugiau kaip tris savaites. P.Ladas buvo apdegęs 30 proc. kūno.
Veidą bei plaštaką apdegęs dar vienas statybininkas - Zenonas Zataveckas jau išrašytas iš Kaišiadorių ligoninės, tačiau grįžti į darbą gydytojai jam dar neleidžia.
Estafetės lazdelę perima prokuratūra
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra, tirianti šios nelaimės aplinkybes, Darbo inspekcijos išvadų vakar dar buvo negavusi. Tačiau tyrimą atliekančios prokurorės Virginijos Gumbienės patikinimu, vos jas gavus, bus keliama baudžiamoji byla. Pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį, dar negalėta atsakyti.
“Teoriškai realiausia, kad gali būti iškelta baudžiamoji byla dėl Darbų saugos taisyklių pažeidimo”, - taip prokurorė modeliavo galimą situaciją pirmosiomis tyrimo dienomis. Ji buvo linkusi neatmesti ir galimo aplaidumo bendrovės ūkinėje-komercinėje veikloje. Laukiant Darbo inspekcijos išvadų, peržiūrėti norminiai aktai, reglamentuojantys avarija pasibaigusį darbo procesą, bei pareiginės instrukcijos. Ketinta išsinagrinėti ir kai kuriuos Vyriausybės nutarimus.
Prokurorės įsitikinimu, atsakomybe dėl to, kas įvyko, su “Kaišiadorių paukštyno” vadovais turėtų pasidalyti ir Kauno apygardos techninės priežiūros tarnyba. Jos specialistų kompetencijoje - Kauno apygardoje esančių potencialiai pavojingų įrenginių techninė priežiūra.
Pasak Darbo inspekcijos pareigūnų, labiausiai tyrimą apsunkino tai, kad AB “Kaišiadorių paukštynas” neturėjo jokios avariją patyrusio katilo techninės dokumentacijos. Tegalėta pasakyti, kad tai - pats naujausias jų katilas, sumontuotas 1999-aisiais. Susisiekti su jį gaminusia Archangelsko gamykla nebuvo galimybės, todėl pagalbon teko kviestis nepriklausomus ekspertus iš Kauno technologijos universiteto.
Minėtas katilas tebėra užplombuotas. Cechas, kuriame įvyko avarija, gamybą atnaujino jau kitą dieną.
Mokės ERGO ir “Sodra”
Žuvusieji darbininkai palaidoti bendrovės lėšomis.
Jos generalinis direktorius G.Šmulkštys “Kauno dienai” teigė, jog įdarbins žuvusiųjų našles, jeigu tik šios pareikš tokį norą. A.Vainos žmona, po vyro žūties likusi su trimis vienuolikos-šešiolikos metų vaikais, tokį norą jau pareiškė.
G.Šmulkščio teigimu, bendrovė žuvusiuosius, kaip ir gyvybei nepavojingus sužalojimus patyrusį jų kolegą, buvo apdraudusi ERGO draudime. Iš pastarojo žuvusiųjų artimieji turėtų gauti po 50 tūkst. litų (tiek sutartyje buvo įvertinta darbininkų gyvybė).
Dar 88 600 litų žuvusiųjų artimiesiems išmokės “Sodra”. Tokia šiandien Lietuvoje valstybės pašalpa už darbe žuvusį žmogų. Ji apskaičiuojama remiantis 2000-ųjų gegužės Vyriausybės nutarimu. G.Šmulkščio įsitikinimu, jeigu ir prokuratūra pripažins jų bendrovės kaltę, “Sodra” išsiieškoti šios sumos iš jų negalės: bendrovė kas mėnesį jai moka mokesčius už gyvybės draudimą.
Turėtų nepamiršti valstybė ir trijų nepilnamečių A.Vainos vaikų. Jiems valstybė kas mėnesį iki pilnametystės turės mokėti pašalpas. Deja, už jokius pinigus prarastos artimo žmogaus šilumos nesusigrąžinsi.
