Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Įtariamųjų korupcija sąrašą papildė ”abonentas
2005-05-18
Renaldas GABARTAS
Teisėsaugininkų klaidos tampa neišsenkančiu intrigų ir spekuliacijų šaltiniu
2004-ųjų sausį prieštaringai vertinamos sostinės įmonės “Rubicon group” patalpose Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, atlikę kratas, ne tik paėmė su bendrovės veikla susijusių dokumentų, asmeninių užrašų knygelių, keletą vaizdajuosčių su televizijos laidų įrašais, kompiuterių, bet ir padėjo savotišką uždelsto veikimo bombą. Tiksliau - sukūrė universalią priemonę sukompromituoti praktiškai bet kurį Lietuvos politinėje orbitoje besisukiojantį veikėją.
Po eilinės kompromituojančios medžiagos dozės Vilniaus meras Artūras Zuokas grasina teismais.
Dūmų uždanga
Kaip kompromituojančios medžiagos sistema veikia, buvo galima įsitikinti mažiausiai tris kartus. Pirmiausia, remiantis tariamai elektroninėse laikmenose rastos “juodosios buhalterijos” įrašais, praėjusių metų vasarą trys Seimo nariai buvo apkaltinti kyšininkavimu. Politinį žemės drebėjimą sukėlusi prokurorų ataka baigėsi Arvydo Vidžiūno, Vytenio Andriukaičio ir Vytauto Kvietkausko atsistatydinimu, tačiau po keleto mėnesių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų.
Antrą kartą “kompromato” gaivalas buvo beįsisiūbuojąs 2004-ųjų rugpjūtį, kai šifruojant tuos pačius “Rubicon group” dokumentus buvo viešai suabejota, ar du Vilniaus apygardos bei sostinės 2-osios apylinkės teismų teisėjai nėra gavę neteisėto atlygio iš šios įmonės. Tąkart teisėsaugos institucijų vadovai apsikeitė oficialiais prašymais “skubiai pateikti visą turimą informaciją” apie galimas naujas gijas korupcijos voratinklyje. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tokios informacijos niekas neturi ir nėra jokio pagrindo abejoti kurių nors teisėjų reputacija.
Trečią kartą cituojant tuos pačius “juodosios buhalterijos” įrašus visa Lietuva sprendė mįslę, kaip taisyklingai šifruoti abreviatūrą AMB, ir spėliojo, ar pats Ministras Pirmininkas taip pat yra įsivėlęs į korupcijos skandalą.
Visos šios istorijos baigėsi šnipštu, nes teismai suabejojo STT “trofėjų” įrodomąja verte. Lietuvos teisės ekspertizės centro specialistai nustatė, kad “kietajame diske yra 1260 bylos, turinčios sukūrimo datą, vėlesnę negu 2004 01 21 (kai kompiuteris buvo išimtas - past.), tačiau jų sukūrimo aplinkybių apibūdinti nėra galimybės”.
Jų teigimu, “darytina išvada, kad kompiuteris buvo ne kartą įjungtas po 2004 01 21, juo buvo peržiūrimos standžiojo disko bei MO disko bylos, o pagal atstatymo taškų RP74, RP96 duomenis - mažiausiai du kartus buvo atvaromas atgal jo sisteminis laikrodis”.
Kitaip tariant, kilo rimtų abejonių, ar “Rubicon group” kompiuteriuose jau po to, kai jie pateko į tyrėjų rankas, neatsirado naujų įrašų, datų korekcijų ir kitokių ženklų, verčiančių abejoti pareigūnų kompetencija ir sąžiningumu.
Mįslingas “kolega”
Šviežiausias bandymas pažadinti politinį cunamį - LNK eteryje pakartotinai pacituoti teismuose jau nuskambėję “Rubicon group” vadovų Andriaus Janukonio, Dariaus Leščinsko ir Vilniaus mero Artūro Zuoko telefono pokalbių įrašai. Juos išklausius, susidaro įspūdis, kad “Rubicon” už jai naudingus Vilniaus savivaldybės sprendimus mokėjo šimtus tūkstančių litų asmeniui, kuris universaliojoje “juodojoje buhalterijoje” vadinamas “abonentu” arba “kolega”.
LNK žinių pranešimu, STT per kratas rastuose dokumentuose užfiksuoti nuolatiniai mokėjimai už įmonei naudingus Savivaldybės sprendimus. Daroma prielaida, kad nuo 2001-ųjų liepos iki 2003-iųjų birželio “abonentui” buvo sumokėta 2 237 818 litų, dolerių arba eurų.
Pavyzdžiui, už 2002-ųjų spalį 18 d. “abonentas” praturtėjo 43440 eurų “už VKT patalpas”. VKT - taip buvo trumpinamas “Vilniaus” kino teatro pavadinimas iki tol, kol Vilniaus savivaldybė nusprendė jį perleisti už 5 mln. Lt skolą “Rubicon group” įmonei, tiekusiai šilumą sostinės mokykloms ir darželiams, bet už tai negavusiai atlygio. Vėliau kino teatro akcijos keliavo per kelias su “Rubicon” susijusias bendroves, kol keliskart perpardavus jų vertė išaugo iki 12 mln. Lt.
Televizijos teigimu, “abonentas” keletą kartų solidžias sumas gavo ir po Vilniaus šilumos tinklų nuomos sandėrio su Prancūzijos bendrove “Dalkia”, kurios interesams Lietuvoje atstovavo “Rubicon group”.
Užsimenama ir tai, kad “abonentas” esą ėmė algą “juodojoje buhalterijoje” ir tada, kai ši įmonė pradėjo statyti “Siemens areną” 60 ha sklype.
Beje, nors žiūrint LNK reportažą buvo galima nutuokti, jog “abonentas” ir A.Zuokas yra vienas ir tas pats asmuo, tačiau neseniai vykusiuose teismuose, kuriuos nagrinėtos Vilniaus mero rinkimų peripetijos, “vaiduokliu”, “lochu”, “durneliu” ir “abonentu” buvo vadinamas ne kas kitas, o tvirta pozicija rinkimų karštinės metu pasigirti negalėjęs Vilmantas Drėma.
“Abonento” pravardę pripažino girdėjęs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, tačiau jis atsisakė ką nors komentuoti plačiau, nes tai “jau yra tam tikros aliuzijos į ikiteisminio tyrimo medžiagą”.
Atsakymas teisme
Vakar paprašyti pakomentuoti mestus kaltinimus “Rubicon group” Komunikacijos departamento direktorius Nerijus Mikalajūnas atsakė labai lakoniškai. Jo teigimu, bendrovės interesams atstovaujantys teisininkai rengia ieškinį LNK dėl šmeižto. N.Mikalajūnas kategoriškai neigė bet kokios “juodosios buhalterijos” egzistavimą, o oponentų insinuacijas vadino falsifikacijomis.
Analogišką pareiškimą paskelbė ir Vilniaus miesto meras. Reaguodamas į LNK reportaže pateiktą medžiagą, Artūras Zuokas nutarė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kaltinant apšmeižus jį ir tuo padarant Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
A.Zuoko nuomone, nors reportaže ir nėra tiesiogiai įvardyta, kas galėtų būti tariamu “abonentu”, kuriam galėjo būti mokami pinigai, tačiau, įvertinus reportažo visumą ir pateiktą žodinę bei vaizdinę informaciją, bandoma sąmoningai sudaryti įspūdį, jog Vilniaus miesto savivaldybėje tariamai dirba asmuo, kuriam už palankius “Rubicon” įmonei sprendimus buvo sumokėta daugiau nei du milijonai dolerių arba eurų.
Vilniaus meras sako, kad žinių laidos reportažas yra parengtas siekiant sudaryti įspūdį, jog reportaže minimas “abonentas” turėtų būti A.Zuokas. Sostinės vadovas pažymėjo, kad labai nemalonu priimti sprendimą kreiptis į teismą prašant patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltuosius asmenis, ypač manant, kad šmeižikiško pobūdžio reportažai galėtų būti betarpiškai nulemti šios visuomenės informavimo priemonės savininkų ir su jais susijusių asmenų asmeninių, verslo ar kitokių interesų.
Sostinės savivaldybės Viešųjų ryšių tarnyba kartu pažymi, kad Vilniaus miesto meras kaip viešas pareigūnas ne kartą kreipėsi į LNK žinių tarnybą ir šios televizijos vadovus prašydamas sudaryti galimybę tiesioginiame eteryje betarpiškai atsakyti į visus klausimus, deja, mero prašymas buvo atmestas.
Politikos ir verslo kokteilis
Nelikti šios istorijos nuošalyje ketina ir Seimo Antikorupcijos komisija. Vakar joje dirbantys parlamentarai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą prašydami nustatyti LNK parodyto reportažo apie “Rubicon” įmonės “juodąją buhalteriją” pagrįstumą.
“Komisija siekia išsiaiškinti šios informacijos pagrįstumą ir nori išsiaiškinti faktus dėl “Rubicon” įmonės “juodosios buhalterijos” pažymėtų išmokų asmenims už įmonei naudingus sprendimus. Valstybės institucijoms uždavėme klausimą, kas yra žiniasklaidoje minimas “abonentas” ir kiek pagrįsti yra įvairūs su šiuo asmeniu susiję faktai”, - Darbo partijos frakcijos išplatintame pranešime cituojamas šios frakcijos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Petras Baguška.
Pageidaujamą informaciją iš STT ir Generalinės prokuratūros komisija tikisi gauti per porą savaičių.
Kai kurie “Kauno dienos” kalbinti šaltiniai skandalingai nuskambėjusią istoriją linkę aiškinti ir verslo galingųjų santykių aiškinimusi. Viena neoficialiai minimų versijų, “Rubicon” korta ištraukta norint atitraukti dėmesį nuo ūkio ministro Viktoro Uspaskicho privačių ir viešųjų interesų konflikto.
Kiti pašnekovai spėja, kad LNK naudojamas kaip įrankis suvedinėjant sąskaitas po prieštaringai vertinto alkoholio gamybos įmonės “Stumbras” privatizavimo (jo šeimininkė yra “MG Baltic”, valdanti ir LNK kontrolinį akcijų paketą).
