Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Iš Japonijos nesinorėjo grįžti namo
2006-11-03
Dainoras LUKAS
Gervelių lankstymo konkursą laimėjusius vaikus sujaudino bendravimas su atominį siaubą patyrusiais žmonėmis
Kaunietė Viktorija Žilionytė ir Deividas Bečelis iš Ignalinos ką tik grįžo iš Japonijos, kur praleido savaitę.
Jie rugpjūtį Kolpingo kolegijos organizuotoje akcijoje “Išlankstyk gervelę už taikų pasaulį” tapo laimingaisiais, laimėjusiais kelionę į Tekančios saulės šalį.
Idėja kilo po studijų Japonijoje
Viktorija ir Deividas bei juos lydėjusi japonų kalbos vertėja ir Kolpingo kolegijos darbuotoja Augustė Juraškaitė į Japoniją nuvežė vaikų išlankstytas gerveles, kurias padėjo Hirosimos taikos parke prie paminklo mergaitei Sadako Sasaki.
“Aš dar grįšiu ten”, - važiuodamas namo iš Vilniaus oro uosto tėvams sakė kelione sužavėtas Deividas. “Mielai būčiau pasilikusi dar savaitę Japonijoje”, - nusijuokė Viktorija. Abiem tai buvo pirmoji kelionė į užsienį.
Kaune per dvi akcijos dienas buvo išlankstyta 4 tūkstančiai gervelių. Vaikai nuo 12 iki 18 metų dalyvavo loterijoje, kurios prizą - kelionę į Japoniją įsteigė Kolpingo kolegija.
Mintis Lietuvoje surengti tokią akciją kilo A.Juraškaitei, kuri dvejus metus Japonijoje studijavo šios šalies kalbą ir kultūrą.
“Tada apsilankiau ir Hirosimoje, sužinojau Sadako Sasaki istoriją. Pamaniau, kad apie ją Lietuvoje labai nedaug žinoma, todėl būtų gražu apie tai papasakoti ir lietuviams”, - kalbėjo A.Juraškaitė.
Anot Augustės, tai nebuvo vien pramoginė kelionė į Japoniją. “Norėjosi, kad vaikai sužinotų, kas įvyko Japonijoje, kaip gyvena nuo atominės bombos nukentėję žmonės, kad suprastų, kaip svarbu pasaulyje saugoti taiką”, - sakė ji.
Sulaukė daug dėmesio
Lietuviai Japonijoje nuolat buvo dėmesio centre. Vos atvykusius kalbino žurnalistai, kitą dieną apie jų atvykimą parašė penki laikraščiai.
“Žinoma, padėjo tai, kad kalbu japoniškai”, - sakė Augustė, kuri taip pat moka anglų, rusų kalbas, susikalba prancūzų, malaiziečių, nepaliečių kalbomis.
Su šia trijule kartu vyko ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atstovas Ronaldas Račinskas.
“Aplinkiniai manė, kad esame šeima, Deividas ir Viktorija mane vadino mama. Vieni kitų prieš kelionę nepažinojome, tačiau tapome labai gerais draugais”, - sakė Augustė. Jie išsiaiškino, kad visi yra gimę Beždžionės metais pagal kinų mėnulio horoskopą.
“Vaikams ten labai patiko. Kai skrisdami atgal nusileidome Stokholmo oro uoste, Deividas atrodė nusivylęs. Jam buvo keista, kad žmonės aplink nesišypso”, - pasakojo Augustė.
Liūdna mergaitės istorija
Kas buvo ta mergaitė, kurios istorija jau dešimtmečius jaudina pasaulį? Kai 1945 metais ant Hirosimos amerikiečiai numetė atominę bombą, iš karto žuvo apie 80 tūkst. žmonių, dešimtys tūkstančių mirė vėliau.
Hirosimoje gyvenusią Sadako smarkiai paveikė atominės bombos radiacija. 1955 metais, kai jai buvo 12 metų, mergaitė susirgo leukemija. Išgirdusi legendą, kad išlanksčiusi 1000 popierinių gervių, ji gali išgyti, mergaitė pradėjo iš paskutinių jėgų jas lankstyti.
Tačiau iki mirties Sadako suspėjo išlankstyti tik 644 gerves. Jos klasės draugai pabaigė lankstyti visą tūkstantį gervelių ir jas palaidojo kartu su Sadako. Bičiuliai pasirūpino, kad iš visų jėgų už savo gyvybę kovojusiai Sadako būtų pastatytas paminklas Hirosimoje.
Gervę iškėlusios mergaitės simbolis tapo žinomas visam už taiką kovojančiam pasauliui. Įvairiausių šalių vaikai ir suaugusieji, iš popieriaus išlankstę gerveles, kasmet veža arba siunčia jas į Hirosimą. Lietuviai prie S.Sasaki paminklo padėjo 4 tūkstančius į girliandas supintų gervelių.
“Pamatėme Sadako lankstytas gerveles, kurios saugomos po stiklu. Jos labai mažytės, išlankstytos iš mažų lapelių. Tuo metu Japonijoje trūko popieriaus, mergaitės šeima visus pinigus skyrė vaistams, tad Sadako gerveles lankstė net iš popierėlių, į kuriuos buvo suvynioti vaistai. Ji tuo metu sunkiai sirgo, buvo silpna, todėl neįmanoma įsivaizduoti, kiek šis darbas iš jos pareikalavo pastangų”, - pasakojo Augustė.
Sodins stebuklingo medžio sėklas
Lietuviai susitiko su atominį sprogimą išgyvenusiais žmonėmis. Tarp jų - su ponia Suzuko Numata, kuri prieš 61-erius metus būdama netoli sprogimo centro stebuklingai išliko gyva. Nors ir praradusi visą savo šeimą, namus ir sveikatą, ji rado jėgų gyventi toliau. “Prieš mums atvykstant moteris buvo labai nusilpusi, tačiau rado jėgų su mumis susitikti ir pasikalbėti”, - pasakojo Augustė.
Ši moteris įkūrė taikos judėjimą, kurio tikslas - Japonijos ir kitų šalių žmonėms priminti skaudžią tragediją, ugdyti jaunąją kartą taikiems darbams, mokyti būti tolerantiškiems.
Jėgų gyventi Suzuko suteikė sterkulijinis medis (aogiri), kuris augo netoli sprogimo vietos. Nors jis visiškai sudegė, bet po metų vėl išsprogdino lapelius. Po kelerių metų šis medis buvo pasodintas Hirosimos taikos parke. Kiekvienais metais ponia Suzuko renka medžio sėklas ir dovanoja jas įvairių šalių atstovams, kad pasodintų savo šalyje.
“Suzuko papasakojo savo istoriją ir mums taip pat padovanojo stebuklingojo medžio sėklų, kad jos būtų pasodintos ir Lietuvoje”, - sakė Augustė.
“Sužavėjo žmonės, kurie patyrė atominės bombos siaubą. Jie apie tai pasakojo labai lengvai, paprastai. Atrodo, kad jie tiki, jog papasakoję savo istorijas kitus išgelbės nuo tokių nelaimių”, - pasakojo Deividas.
Viktorijai įsiminė namas, kuris išliko po atominės bombos sprogimo. “Jis nesuremontuotas, kad visi galėtų prisiminti apie baisius įvykius”, - sakė P.Vileišio vidurinės mokyklos septintokė.
Hirosima dabar yra šiuolaikinis miestas. Per jį teka septynios upės, o miestas iš viršaus primena Veneciją. Lietuviai taip pat buvo išvykę į Mijadžimos salą, kuri laikoma viena vaizdingiausių Japonijos vietų. Ji garsi šintoistine šventykla su didžiuliais raudonas vartais jūroje, kurie pasitinka atplaukiančius į salą. Vaikai grožėjosi vaizdais nuo vieno iš kalno viršūnių, kurių gausu šioje saloje.
“Nustebau, kad saloje pamatėme labai daug stirniukų. Gaila, bet neišvydome beždžionėlių. Jas perkėlė į kitą vietą, nes žmonės jas šerdavo”, - pasakojo Viktorija.
