Imperiniai užmojai - ne praeitis


2004-09-30
Dainoras LUKAS
Imperiniai užmojai - ne praeitis

Rytuose atgijusios Eurazijos idėjos ir Baltijos šalyse besikuriančios Rusijos aukštosios mokyklos grasina tapti pavojingu junginiu

Lietuva - NATO ir Europos Sąjungos narė, ar to užtenka, kad valstybė nebejaustų grėsmės iš Rytų? Karinė agresija - praeities atgyvena, tačiau įkandin vis labiau Baltijos šalyse įsitvirtinančių Rusijos ekonominių struktūrų jose plečiasi šios šalies mokslo įstaigos. Jau ne pirmi metai kalbama, kad jos veikia nesilaikydamos šalies įstatymų, o neseniai prabilta ir apie užslėptus šių įstaigų planus.

Kur link krypsta didžioji kaimynė

“Niekas mūsų nesirengia okupuoti jėga, tačiau kai kurie dalykai kelia nerimą”, - sako profesorius Vytautas Daujotis.

Šių metų birželio 18 dieną Astanoje (Kazachstanas), Eurazijos nacionaliniame universitete, vyko tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo Eurazijos Ekonominės bendrijos valstybių vadovai - Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka, Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Viena pagrindinių temų - Rusijos imperijos atkūrimas.

“Eurazijietiškumas yra konceptualus sisteminis atsakas į Europos vienijimąsi. Mes kartu esame pašaukti atstatyti Eurazijos teoriją”, - kalbėjo vis populiarėjantis geopolitikos teoretikas Aleksandras Duginas.

2002 metais Rusijoje atlikta apklausa, kurioje net 71 proc. apklaustųjų pritarė, kad rusai priklauso ypatingai Eurazijinei civilizacijai. Tik 13 proc. rusų mano, kad jie yra Vakarų civilizacijos dalis. Vakarų spauda ne kartą su nuostaba priminė, kad Rusijoje vėl įteisinta SSRS himno melodija.

“Liūdna, baugu, bet Rusijoje vis labiau ir labiau nekenčiamos Baltijos valstybės. Lietuvą, Latviją ir Estiją vadina trimis Rusijos munduro sagomis, kurios ištrūko ir kurias reikia kaip galima greičiau vėl prisiūti. Be tų trijų sagų Rusijos Federacijos munduras, rusofilų įsitikinimu, nekaip atrodo. Jie, imperininkai, nuolat pabrėžia Putino liberalizmą, kuris esą visiškai nesikerta su aiškiai padidėjusiu ir suįžūlėjusiu Rusijos veržimusi į Baltijos šalis visais teisėtais ir neteisėtais kanalais”, - vienoje savo apžvalgų perspėja žurnalistas Algimantas Čekuolis.

Žinomas politologas įžvelgia pavojų

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija situaciją Rusijoje vertina taip: “Dabartinėje Rusijos politikoje eurazianizmas tapo labai įtakinga koncepcija, atspindinti įvairių partijų idealus ir tikslus, kai V.Putinas stengiasi balansuoti tarp vakarietiškos orientacijos ir Eurazijos modelio”.

Pranešime pateikiami žinomo politologo Zbignevo Bžežinskio perspėjimai. Jis atkakliai reikalauja pripažinti, kad Rusija siekia tapti Eurazijos supervalstybe, visiškai kontroliuoti šią teritoriją. Politologas perspėja, kad itin didelis pavojus Vakarams kiltų, jei pavyktų susivienyti Rusijai ir Kinijai.

Užsienio spauda mini, kad Eurazijos idėjos tampa populiarios ir Rusijos elito sluoksniuose. Teigiama, kad tik kelios knygos posovietinėje eroje padarė tokią įtaką šalies politikai, kariuomenei, kaip Aleksandro Dugino “Geopolitikos pagrindai” (1997).

Eurazijos sąjūdis gaivina imperines užmačias

“A.Duginas pastaruoju metu tapo ryški figūra. Visų pirma jo idėjas parėmė N.Nazarbajevas. Astanoje ta proga atidarytas L.Gumiliovo (Eurazijos idėjų pradininko) universitetas. Prieš porą metų savo patarimais jis pasiekė ir V.Putiną”, - teigė V.Daujotis.

A.Duginas yra Eurazijos sąjūdžio vadas. Eurazinė koncepcija jau priimama kaip oficiali Rusijos ideologija. 1998 m. A.Duginas tapo Dūmos pirmininko Genadijaus Selezniovo patarėju. 2001 m. balandį Maskvoje įkurtas Visos Rusijos visuomeninis Politinis sąjūdis Eurazija, kuris pradėjo leisti laikraštį “Eurazinė apžvalga”. Judėjimas skelbė palaikantis prezidentą V.Putiną, įsteigė savo skyrius įvairiuose Rusijos regionuose. 2002 m. gegužės 30 d. Šv. Danilo vienuolyne (A.Dugino idėjas atvirai palaiko Rusijos stačiatikių ir musulmonų vadovai) šis sąjūdis reorganizuotas į partiją.

Lietuvius norima supriešinti su lenkais

Eurazinės doktrinos esmę nuodugniai analizavo kalbotyrininkas Letas Palmaitis. Jis apie ją parašė knygą, kurią galima įsigyti internete.

“Tai, kad Rusijos Federacijos generalinio štabo karo akademija rekomendavo A.Dugino “Geopolitiką” kaip vadovėlį, o Rusijos Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Nikolajevas viešai pavadino euroazijinę koncepciją Rusijos raidos būtinybe, rodo, kad ji jau priimama kaip oficiali ideologija”, - teigia L.Palmaitis. Idėjoms propaguoti jau įkurta svetainė ir Lietuvoje (www.eurazija.lt).

“Ar šios tendencijos ne per daug sureikšminamos? Jeigu tomis idėjomis domisi pats V.Putinas, tai Lietuvai pavojinga. Du trečdaliai mūsų rinkėjų yra orientuoti į Rytus, todėl politikams apie tai kalbėti nenaudinga”, - “Kauno dienai” sakė L.Palmaitis.

Kas šioje doktrinoje numatoma Lietuvai? Toliau - ištraukos iš “Geopolitikos pagrindų”. “Arba lenkų ir lietuvių erdvė tebeegzistuos kaip savarankiška geopolitinė tikrovė (ir bus neįveikiama kliūtis proeurazinei Baltijos vienybei su prūsiška ašimi), arba jos fragmentai bus integruoti į kitus geopolitinius blokus, o ji pati bus suskaldyta ir pasmaugta pačioje užuomazgoje”.

“Pagrindinėmis geopolitinėmis Eurazijos partnerėmis Lenkijoje ir Lietuvoje turi tapti jėgos, siekiančios šių šalių nekatalikiškos orientacijos: pasaulietinės “socialdemokratijos šalininkai, “neopagonys”, “etnocentristai”, protestantų ir stačiatikių religinės bendruomenės, etninės mažumos. Be to, etninė įtampa lenkų bei lietuvių santykiuose yra ypač vertingas elementas, kuriuo reikia naudotis ir, esant galimybei, aštrinti”.

Ekonominiai tikslai jau pasiekti

Anot V.Daujočio, tik paviršutiniškai žvelgiant, eurazinė doktrina skamba fantastiškai. “Tai - realybė. Dujų, naftos tiekimas ir perdirbimas - Rusijos rankose. Apie elektros energijos tiekimo linijų sujungimą per Lenkiją su Vakarais kalbėjo visos mūsų vyriausybės, bet nieko nepadarė. Kai bus uždaryta Ignalinos elektrinė, linijos į Rytus bus naudojamos perkant elektrą iš Rytų”, - mano V.Daujotis.

Tačiau kur kas svarbiau kontroliuoti žmonių mąstymą. “Daugelio mąstymas iki šiol tebėra okupuotas Rusijos. Bet gimsta ir auga žmonės, kurie ne tik kalba lietuviškai, bet ir mąsto vakarietiškai. Besiformuojantis vakarietiškas mentalitetas - didžiausia kliūtis eurazinei doktrinai. Dabartiniai Rusijos tikslams tarnaujantys kadrai sensta, reikia rengti naujus. Norint išlaikyti rusiškąjį Lietuvos mentalitetą, reikia juos rengti masiškai ir geriausia - pačioje Lietuvoje. Rusija rado išeitį - tai naujos mokyklos”, - aiškino V.Daujotis.

Bandoma legalizuoti Rusijos mokyklas

Anot profesoriaus, sąlygos euraziniams kadrams rengti Lietuvoje jau sukurtos. Lietuvos teisės aktuose įtvirtintos nuostatos leidžia studijuoti pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas.

Tokias nuostatas 2003 metų balandį pateikė Rolandas Pavilionis, o Seimas jas priėmė kaip Aukštojo mokslo įstatymo pataisą. Pagal šią pataisą švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus parengė tvarką, kaip organizuoti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas. Tais pačiais metais ministro ji patvirtinta.

Dokumente teigiama, kad Lietuvos valstybinės aukštosios mokyklos negali steigti užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo, kuri vykdytų kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas. “Pagal šią tvarką Lietuvos institucijos gali tik duoti leidimą vykdyti tokias studijas. Vėliau jokia Lietuvos institucija nebeturi teisės prižiūrėti tokių studijų. Šios mokyklos taps lyg ambasados, į kurias Lietuva negalės įžengti”, - aiškino V.Daujotis.

Atsirado užtarėjų

Žiniasklaida jau rašė apie nelegalią mokymo įstaigą - Baltijos humanitarinį centrą. Jame buvo apgaudinėjami studentai, jiems žadami Lietuvoje pripažįstami diplomai. Tik vėliau paaiškėjo, kad ši įstaiga nebuvo įregistruota Švietimo įstaigų valstybės registre. Vėliau ji siekė įsteigti nevalstybinę aukštąją mokyklą Lietuvoje, pavadintą Tarptautine Baltijos akademija. Joje turėjo būti studijuojama pagal Baltijos rusų instituto, veikiančio Rygoje, programas. Lietuvos ekspertai ne kartą vertino Baltijos humanitarinio centro paraiškas ir teikdavo tą pačią išvadą - netenkinti, nes nebuvo garantijos, kad studentai gaus kokybiškas paslaugas.

“Tačiau 2003 m. pavasarį priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, pagal kurias buvo palengvintas steigimo leidimų išdavimas mokykloms, dirbančioms pagal kitų valstybių mokymo programas”, - teigė V.Daujotis. Profesorius teigia šiuos niuansus puikiai žinąs, nes pats dirba Studijų kokybės vertinimo centre.

Anot jo, Baltijos humanitarinio centro proteguotojais tapo aukščiausias pareigas Vyriausybėje bei Švietimo ir mokslo ministerijoje užimantys asmenys. “Tai ir R.Vaitkus, pats neseniai kritikavęs nelegalių mokymo įstaigų veiklą. Taip pat didelį dėmesį skyrė Vyriausybės kancleris A.Kaminskas. 2003 metų liepą Tarptautinės Baltijos akademijos padalinys Lietuvoje buvo legalizuotas”, - teigė V.Daujotis.

Anot jo, legalizuodama šią įstaigą Vyriausybė pažeidė įstatymus. Patvirtinus naująją leidimų tvarką, ekspertai turėjo iš naujo įvertinti Baltijos humanitarinio centro veiklą. Tai būtų užtrukę keletą mėnesių. “Be to, naujoji tvarka turėjo būti paskelbta viešai. Tik po to buvo galima svarstyti Baltijos humanitarinio centro pageidavimą”, - teigė V.Daujotis.

Ugdoma lojali inteligentija

Baltijos rusų institutas - didžiausia Latvijoje nevalstybinė aukštoji mokykla, kurioje studijuoja daugiau nei 9000 studentų. “Joje mokosi beveik 10 proc. visų Latvijos studentų. Instituto būstinė yra Rygoje, jos filialai - visuose didesniuose miestuose. Ten mokoma ir latvių kalba, todėl studijuoja ir daug latvių”, - sakė V.Daujotis.

“Tiesa, Latvijoje manoma, kad šio instituto vykdomos studijų programos yra pakankamai geros. Mokslas kainuoja palyginus nedaug. Vadinasi, institutą finansiškai remia Rusija. Pačioje Rusijoje aukštosios mokyklos menkai finansuojamos iš biudžeto, tai reiškia, kad ši šalis turi toli siekiančių tikslų - tokiu būdu Latvijoje ugdoma lojali Rusijai inteligentija”, - įsitikinęs V.Daujotis.

Anot V.Daujočio, dabar Lietuvoje legalizuotis bando kitos Rusijos mokyklos. Viena jų - Rutenijos studijų centras (UAB “Rutenija”).

Jose nelegaliai vykdomos studijos pagal Rusijos aukštųjų mokyklų programas. Anot V.Daujočio, grupė Seimo narių rūpinasi šios ir kitų mokyklų legalizavimu. Jis yra viešai įvardijęs šiuos asmenis. Tai - H.Žukauskas, V.Fiodorovas, J.Veselka, E.Klumbys, J.Narvilienė, V.Popovas, P.Papovas, S.Dmitrijevas, V.Orechovas ir J.Utovka.

“Rutenijos” vadovai laukia leidimo. Tada jie bus pasirengę įsigyti pastatus, suburti dėstytojus ir perspjauti kitus universitetus. Kodėl lietuviai nesiunčiami mokytis į Rusiją? Pabuvę keletą metų Maskvoje, lietuviai nebenori grįžti į Lietuvą. Taip Rusija Lietuvoje netenka lojalių kadrų”, - aiškino V.Daujotis.

Kol kas naujų mokyklų veikla neįteisinta. “Pagrindinė priežastis - Rusijos įstatymai nenumato, kad Rusijos aukštųjų mokyklų studijų programos gali būti vykdomos kitų šalių švietimo įstaigose (Latvijos įstatymai tai numato). Tikėtina, kad Rusija keis įstatymus. Tai patvirtintų Rusijos siekius perauklėti Lietuvos studentiją. Šiose mokyklose išsilavinę žmonės liks Lietuvoje, galbūt vėliau užims aukštas pareigas”, - sako V.Daujotis.

Viliojami mokytis pačioje Rusijoje

Prieš keletą metų atgaivinta programa žurnalistams iš buvusių SSRS respublikų. Nuo 1999 metų keli lietuviai buvo pakviesti studijuoti Maskvos Lomonosovo universitete.

“Mus ten vadino “NK”, tai reiškia “nacionaliniai kadrai”. Anksčiau į žurnalistikos studijas buvo kviečiami studentai iš visų SSRS respublikų. Po Sąjungos subyrėjimo programa sustojo, bet apie 1999 metus vėl atnaujinta. Lietuviai ten mokosi kaip Rusijos studentai, tai reiškia, kad jiems nereikia mokėti už mokslą, visos kitos sąlygos taip pat vienodos”, - pasakojo vienas buvusių studentų.

Grįžusius iš Maskvos studentus išsikviečia Lietuvos saugumo departamentas. Studentų klausia apie tai, ko mokėsi, kokią propagandą girdėjo. “Rusiškas požiūris jaučiasi. Kartą vienas dėstytojas leptelėjo, kad be reikalo mes atsiskyrėme nuo SSRS”, - teigė pašnekovas.

Konkurencijos dar neįžvelgia

KTU rektorius Ramutis Bansevičius “Kauno dienai” teigė, kad kol kas šalies aukštosios mokyklos nepajuto didelės konkurencijos dėl kitų šalių universitetų. “Problema tai, kad daugumos jų diplomai negalioja, o jaunimas yra apgaudinėjamas”, - sakė jis.

Rektorius Rusijos mokyklų kūrimąsi vertina pirmiausia kaip verslą. “Žinoma, yra šioks toks kanaliukas ir tam tikrai studentų orientacijai formuoti. Jei tokiose mokyklose daugės studentų, ateityje galime pajusti ne tik ekonominį, bet ir politinį poveikį”, - mano R.Bansevičius.