Į sodybas prašosi astilbės


2004-08-10
Virginija SKUČAITĖ
Į sodybas prašosi astilbės

Šias mūsų mamų darželiuose augintas gėles prisimena ne vienas, apsilankęs VDU Botanikos sode, kur jos, pasodintos pagal žiedų spalvas, sudaro labai malonų akiai reginį.

Anot Botanikos sodo agronomės Žibutės Baškienės, astilbės gražiai atrodo ne tik pasodintos grupelėmis, bet ir lysvelėse, prie vandens baseinų. Jos dera prie mėgstančių pavėsį ir drėgną žemę augalų: bergenijų, lelijų, paparčių, rodžersijų, šluotelinių flioksų ir pan.

Astilbės ne tik labai tinka puokštėms (net ir sausoms), bet ir yra puikus fonas pavasarinėms gėlėms: snieguolėms, žydrėms, scylėms, raktažolėms.

Tai labai dekoratyvūs, įvairių spalvų žiedais ir gražiais lapais augalai. Astilbės žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais.

Viename kere, priklausomai nuo augalo veislės ir amžiaus, gali būti iki 50 žiedstiebių. Dažniausiai auginamos japoninės, Davido, kininės ir Tunbergo astilbės. Jos gali būti baltos, tamsiai raudonos, tamsiai ir šviesiai rožinės, violetinės (tamsios ir šviesios).

Tad vien iš šių augalų sodyboje galima sukomponuoti derančių tarpusavyje spalvų oazes.

Botanikos sodo agronomė gėlininkė Žibutė Baškienė primena, kad astilbės persodinamos kas 3-5 metai pavasarį, padalijant senus kerus ir pašalinant sumedėjusią šakniastiebio dalį.

Padalyti kerai sodinami pusiau pavėsingoje vietoje taip, kad ataugimo pumpurai būtų 3-5 cm gylyje. Blogai augs pasodinti pavėsyje.

Astilbės mėgsta drėgną, purią, nerūgščią juodžemio ar priemolio su durpių priemaiša dirvą. Per visą vegetaciją šiuos augalus reikia laistyti. Pasodinus reikia tuoj pat apmulčiuoti išsivėdinusia kompostine žeme ar durpėmis.

Astilbes reikia mulčiuoti ir rudenį, nes per vasarą apsinuogina pumpurai, kurie žiemą gali nušalti. Pavasarį padaugintos astilbės žydi rudenį. Kai peržydės, žiedynus nupjaukime. Beje, nuskintais astilbių žiedynais namuose gėrėsimės ilgiau, jei prieš tai juos trumpam pamerksime į karštą vandenį.

Lankydamiesi Botanikos sode, būtinai atkreipsite dėmesį ir į dabar žydinčius šluotelinius flioksus, kuriuos esame įpratę vadinti karkliukais.

Vieni, žydintys ryškia raudona spalva, itin traukia akį. Šias gėles baigiame išguiti iš savo sodybų, tačiau jų žiedų spalvų įvairovė ir svaiginantis kvapas Botanikos sode gal ne vieną privers pakeisti nuomonę apie mūsų mamų ir močiučių darželiuose augintą gėlę. Beje, artėja jų sodinimo metas.