Lietuvoje pradėta akcija, kuria siekiama skatinti gyventojus tapti kaulų čiulpų donorais
Nacionaliniame kaulų čiulpų registre pamažu, bet daugėja donorų. Kiekviena nauja pavardė jame reiškia naują viltį žmonėms, kurių gyvybę gali išgebėti tik negiminingo donoro kaulų čiulpų transplantacija. Šiuo metu negiminingų kaulų čiulpų donorų ieškoma 10 ligonių, sergančių piktybinėmis kraujo ligomis. Iki šiol jiems į pagalbą ateidavo negiminingi donorai iš užsienio, nes negausiame mūsų registre neatsirasdavo tinkamo.
Bilietas į gyvenimą
Tinkamas kaulų čiulpų donoras ligoniui yra bilietas į gyvenimą. Jei jo nepavyksta rasti, sergantysis praranda galimybę gydytis vienu efektyviausių metodų ir pasmerkiamas mirčiai, - sako Jolita Dvareckienė, onkohematologinių ligonių bendrijos Kraujas prezidentė.
Beje, pašnekovei prieš kelerius metus gyvybę išgelbėjo būtent kaulų čiulpų transplantacija.
Kuo daugiau lietuvių bus įtraukta į registrą, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų bus rastas donoras ligoniui. Ne šiaip sau sakoma, kad visi lietuviai - giminės, - komentuoja bendrijos vadovė.
Jos teigimu, reikėtų pasiekti, kad nacionalinis registras išaugtų bent iki 1 - 1,5 tūkst. Man net baisu pagalvoti, ką išgyvena tie, kurie laukia stebuklo - donoro. Kiekviena diena jiems gali būti lemtinga, - svarsto J.Dvareckienė.
Artimiausiu metu Lietuvoje bus pirmą kartą atlikta kaulų čiulpų transplantacija, kurioje negiminingu donoru bus lietuvis. Negiminingų kaulų čiulpų transplantacijos mūsų šalyje pradėtos prieš metus, jų padaryta 14. Tačiau lietuvių ligonių donorais visais atvejais tapo užsienio piliečiai.
Menka tikimybė
Susirgusiam piktybine kraujo liga žmogui, kai jam reikalinga kaulų čiulpų transplantacija, pirmiausiai ieškoma giminingo donoro tarp jo šeimos narių - brolių, seserų. Tam, kad jų kaulų čiulpus būtų galima persodinti, turi atitikti net 10 imuninių faktorių. Tai pasiseka vienam iš keturių.
Šiuo metu ieškome negiminingų donorų apie 10 ligonių. Ir ateityje jų skaičius augs, nes daugėja naujų piktybinių kraujo ligų atvejų, o kaulų čiulpų transplantacijos yra viena svarbiausių sergančiųjų gydymo dalių, - aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuzologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius.
Jo teigimu, gausinti nacionalinį registrą labai svarbu, nes dėl istoriškai ir genetiškai susiformavusio bendro genofondo kur kas didesnė tikimybė tinkamą donorą rasti tarp lietuvių. Neatsitiktinai lietuviams donorai dažniausiai randami Lenkijoje ar Vokietijoje. Tai patvirtina ir faktas, jog vienam ligoniui pavyko rasti donorą vos tarp 260 asmenų, įtrauktų į Lietuvos registrą.
Pastebėta, kad Lietuvoje vis daugiau tėvų gali tapti donorais savo vaikams. Jau trims sergantiesiems mūsų šalyje persodinti tėvų kaulų čiulpai, nes atitiko jų unikalus imuninis kodas. Galima daryti prielaidą, jog ankstesnėse kartose jų protėviai galėjo būti giminaičiai.
Daugėja donorų
Praėjusią savaitę startavo akcija Būk geras, kurios tikslas - padidinti potencialių kaulų čiulpų donorų skaičių ir sumažinti transplantacijų laukiančiųjų sąrašą.
Akcijos metu visuomenei teikiama informacija apie kaulų čiulpų donorystę, galima išsikviesti medikų komandą į savo darbovietę, jei joje yra bent 5 pasiryžę tapti donorais asmenys.
Rezultatai akivaizdūs. Jei dar praėjusios savaitės pradžioje registre buvo įrašytos 260 pavardžių, tai šiuo metu jų jau yra per 284. Kai kuriems dar atliekami tyrimai ir artimiausiu metu jie taip pat bus įtraukti į registrą, - neslepia džiaugsmo centro vadovas.
Šiandien Lietuvoje daugėja žmonių, kurie nebuvo susidūrę su šia liga, tačiau yra pasirengę ištiesti pagalbos ranką kitiems.
Nekenksminga ir nepavojinga
Ši procedūra visiškai nekenksminga ir nepavojinga. Visame pasaulyje yra apie 10 mln. savanorių kaulų čiulpų donorų, tai taip pat patvirtina, kad ji neigiamos įtakos donoro sveikatai neturi, - aiškina L.Griškevičius.
Norintis tapti donoru asmuo užpildo sutikimo formą, iš jo paimama kraujo tyrimams, kad būtų galima nustatyti jo parametrus ir įrašyti į registrą. Jei grupėje bent 5 žmonės, medikai atvyks į darbovietę, jei ne - teks nuvykti į Santariškių klinikas, Hematologijos, onkologijos ir transfuzologijos centro Kraujo skyrių.
Įtrauktieji į nacionalinį registrą automatiškai patenka į pasaulio kaulų čiulpų duomenų bazę.
Jei Lietuvoje ar bet kuriame pasaulio kampelyje atsiranda žmogus, kuriam preliminariai tinka lietuvio donoro kaulų čiulpai, jis vėl iškviečiamas į centrą ir kraujo imama antrą kartą.
Pasitvirtinus, kad jis gali būti donoru kitam žmogui, jam 5 dienas leidžiami specialūs biologiniai vaistai, kurie kamienines ląsteles iš kaulų čiulpų paskatina išeiti į kraują. Po to specialia aparatūra imamas kraujas iš venos. Iš jo paimami tik leukocitai, kuriuose susikaupusios kamieninės ląstelės, o kita dalis grąžinama. Naudojami tik vienkartiniai instrumentai ir priemonės, todėl užsikrėtimo galimybės nėra.
Procedūros metu netenkama labai nedidelio kiekio kaulų čiulpų kamieninių ląstelių, per kelias savaites jos vėl susidaro. Donoras nejaučia ir silpnumo, nes beveik nepaimama raudonosios kraujo dalies, vadinamojo hemoglobino, kuris perneša deguonį, skirtingai nei kraujo donorystės metu.
Ši procedūra trunka apie 6 valandas. Paprastai užtenka vienos donacijos, tik retkarčiais gali prireikti ją pakartoti. Tad donoras šiai kilniai misijai sugaiš tik vieną darbo dieną, nes kol jam leidžiami vaistai, jis yra darbingas, tereikia atvykti injekcijai.
Naujausi komentarai