Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Gyvybę literatūrai duoda autorius ir skaitytojas
2003-03-01
Rūta KANOPKAITĖ
Kauno rašytojai, 2002 metais išleidę 40 knygų, šią savaitę Viešojoje bibliotekoje surengė pernykščio kūrybinio derliaus aptarimą ir įteikė 1 lito literatūrinę premiją, laureatu įvardydami vyriausią amžiumi savo kolegą prozininką Joną Laucę už istorinį romaną “Mirštančių dievų kerštas”
Šis neįprastas apdovanojimas už kūrybą buvo sumanytas Rašytojų sąjungos Kauno skyriuje prieš ketvertą metų. Jo atsiradime tada galima buvo įžiūrėti ironiją valdžiai, nustūmusiai meno žmones į visuomenės paribį. Juk šis apdovanojimas skiriamas ne už literatūrinį pokštą, o už metų kūrinį, geriausiu išrenkamą profesionalų kolegų - Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus tarybos. Tačiau įvertinimą palydėti solidesne materialine išraiška patys menininkai nepajėgūs. Taigi, kol neatsiranda mecenatų, o Kauno vadovams neateina į galvą mintis, kad miestas galėtų turėti savo literatūrinę premiją, kauniečių laureatų širdis glosto tik simbolinis 1 lito apdovanojimas.
Plejadą pradėjo satyrikas
“Ši premija teikiama už grušišką kūrybingumą, kudirkišką pilietiškumą, vaižgantišką kalbos sodrumą ir už maironišką tautiškumą”, - įrašyta 1 lito premijos nuostatuose. Galimos labai nedogmatiškos literatūrinių nuopelnų variacijos. Pirmuoju laureatu už 1999 metų kūrybą tapo satyrikas Jurgis Gimberis, kurio knygose “Mišiugino dienoraštis”, “Misės, mano boba ir kiti reikalai” vertintojai pastebėjo “kudirkišką pilietiškumą”. Antrąkart 1 lito premija buvo įteikta prozininkui Markui Zingeriui už knygą “Iliuzionas”. Trečioji laureatė - poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė, šį vardą pelniusi už eilėraščių knygą “Gatvės muzikantas”.
Vasario 27-ąją šį būrelį papildė aštuoniasdešimt šeštus metus einantis Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narys Jonas Laucė. Istorinį žanrą puoselėjantis prozininkas 1 lito premiją gavo už istorinį romaną apie Vytautą Didįjį “Mirštančių dievų kerštas”, išleistą pernai. Įvertinę rašytojo kūrinį kolegos išskyrė jo knygoje “meninį istoriškumą”.
Litas - ne tik pinigas
Skyriaus pirmininkas Petras Palilionis sako, kad pastaroji premija turi daugiau simbolikos nei galima būtų įžiūrėti iš pirmo žvilgsnio: “Juk lito istorija - tai Lietuvos istorija. Litas buvo ir kalinys, ir tremtinys. Ant popierinio vieno lito banknoto pavaizduota rašytoja, viena iš mūsų prozos pradininkių ir klasikių. Artėjant narystei Europos Sąjungoje, euras neturėtų ištrinti lito vaidmens mūsų tautinėje sąmonėje”.
Laureatui buvo įteikta jubiliejinė Lietuvos banko išleista 1 lito moneta, diplomas su jo portretu, įspūdinga gėlių puokštė. Jonas Laucė, pabučiavęs gautą apdovanojimą, džiaugėsi savo kūrybos įvertinimu, dėkojo Kultūros ministerijai, parėmusiai romano išleidimą, leidyklai, dailininkams, suteikusiems knygai patrauklią išvaizdą. Sovietmečiu persekiotas KGB ir dvejus metus kalintas už tai, kad leidyklai pasiūlytame autobiografinio romano rankraštyje tikroviškai pavaizdavo Antrojo pasaulinio karo įvykius, solidaus amžiaus buvęs pedagogas lituanistas (tiesa, po kalėjimo tarybinė valdžia jam leido dirbti tik juodadarbiu) stebėtinai kūrybingai išnaudojo atkurtos nepriklausomybės metus. Per juos išleistos visos trys jo knygos, jis tapo Rašytojų sąjungos nariu.
Derlingi 2002-ieji
Rašytojų sąjungos Kauno skyrius šiuo metu turi 51 narį. Pernai jie išleido keturiasdešimt knygų - poezijos, prozos, dramaturgijos, skirtų vaikams, memuarų, albumų, literatūros mokslo.
Ne viena jų tapo pretekstu atskiram autoriniam literatūros vakarui, kitąsyk - visam ciklui susitikimų, o stambiojo prozos žanro gausa paskatino surengti Kauno prozos savaitę.
Apskrities viešosios bibliotekos salės scenoje tos knygos tapo scenografijos (jos autorius - dailininkas Vytautas Tamoliūnas) dalimi, iškalbingu fonu a.a. Bernardo Brazdžionio įskaitytiems poezijos įrašams, vakaro dalyvių kūrybos skaitymams, aptarimui, bendrai “šeimyninei nuotraukai”. Aktorinius sugebėjimus, skaitydami po vieną savo eilėraštį, turėjo progos pademonstruoti rašytojai Zita Gaižauskaitė, Ineza Janonytė, Edmundas Janušaitis, Aleksas Dabulskis, Vidmantas Elmiškis.
Keturiasdešimt knygų - tai ne tik kiekybė, bet ir savitos literatūrinės kokybės blyksniai. Deja, menkstant literatūrinei spaudai, mažėja ir kritikos dėmesio išleistoms knygoms, juolab pasirodžiusioms ne sostinėje.
Gaila, bet tos keturios dešimtys kauniečių išleistų įvairių žanrų knygų toli gražu ne visos buvo pastebėtos, recenzuotos. Prozos ir poezijos knygų vertinimus, pristatymus spaudoje pabandė susisteminti ir apžvelgti VDU literatūros katedros magistrantės Vita Tamoliūnaitė ir Inga Vijeikytė. Dramaturgo Gedimino Jankaus dvi pjeses - “Mėnesienos namai” ir “Kunstkamera” profesionaliai analizavusi teatrologė Elvyra Markevičiūtė pranašavo, kad jos susilauktų publikos dėmesio, jei būtų pastebėtos ir pastatytos režisierių, seniai užmiršusių nacionalinę dramaturgiją.
Rinkos pėdsakai literatūros baruose
Vakaro metu pasakyti bibliotekos kultūros renginių organizatorės Rimantės Tamoliūnienės žodžiai, kad prie kauniečių rašytojų knygų susidaranti skaitytojų eilė, sukėlė nepatiklias jų šypsenas. Tačiau bibliotekos direktorius Alvydas Samėnas patikino, kad fojė parengta ekspozicija, kurioje rodomos mūsų miesto rašytojų išleistos knygos, susilaukė didelio lankytojų, panorusių jas perskaityti, dėmesio.
Šeši romanai (J.Laucės, L.Gustainio, R.Marčėno, R.Keturakio, J.Sučylaitės, P.Venclovo), turiningi memuarai ir eseistika (M.Macijauskienės, E.Viskantos, D.Kajoko), lyrika, humoristinė ir vaikų poezija (A.Mikutos, A.Dabulskio, G.Patacko, V.Elmiškio, R.Kluso, Z.Gaižauskaitės ir kt., iš viso 11 knygų), penki verstiniai leidiniai - nuo M.Bulgakovo iki suomių prozininkės Leenos Lander, - platus spektras, kuriame gali rasti įdomios lektūros įvairaus literatūrinio skonio skaitytojas. Kad kauniečių knygos bibliotekose skaitomos, paliudija ir pernai atsiradusi naujovė - honoraras autoriui už knygų panaudą bibliotekose. Nors sumos kol kas kuklios (tam tikslui Kultūros ministerija 2002 metais paskyrė 100 tūkst. litų visos šalies autoriams), pradžia, įteisinant rinkos dėsnius leidinio autoriaus ir jo tiesioginio naudotojo santykiuose, padaryta. Gal tada ir 1 lito premija didės arba jos simboliškumas neužklius materialiai tvirčiau ant kojų atsistojusiems kūrėjams.
Beje, užsienyje už knygų panaudą bibliotekose moka skaitytojas. Tačiau Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorius Alvydas Samėnas šiurpsta nuo tokios minties. Pas mus žmonės, mėgstantys literatūrą, dažnai neišgali nusipirkti knygų. Jeigu mokėti reikėtų už tai, kad naudojiesi bibliotekos leidiniais, visuomenė, ko gero, visai atprastų skaityti.
