Gelbėjimosi ratas - valdžių bendradarbiavimas


2004-01-17
Gelbėjimosi ratas - valdžių bendradarbiavimas

Sunku suprasti, kas dabar iš tikrųjų vyksta šalyje. Vertinant situaciją yra galimos dvi versijos. Viena: vyksta Seimo ir Prezidento veiklos konfliktas, kai abi šalys lygiateisės, maždaug vienodai dėl jo sukėlimo kaltos, abi padarė klaidų, nusižengimų ir yra atsakingos. Kita: vienpusiškai sprendžiamas Prezidento kaltumas ir bausmė. Šalių pozicijos nevienodos: Seimas užima aukštesnę teisėjo poziciją, naudojasi “balsavimo mašina”, laviruoja įstatymais ar jų pataisomis, žiniasklaida, primeta šalies vadovui neįrodytą kaltę.

Užprogramuoti veiksmai

Panašu, kad politinis skandalas vyksta pagal antrąjį scenarijų, užsibrėžus tikslą - nubausti ir atstatydinti Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą. Seimo veiksmai buvo tarsi užprogramuoti, laukta progos bet kuria kaina nuversti iš posto Prezidentą, iš anksto net neabejojant savo sėkme. Apie Seimo narių panašius veiklos trūkumus net neužsimenama. Prezidentas guodžiamas, kad atsistatydinęs jis galės iš naujo dalyvauti Prezidento rinkimuose. Tuo tarpu vis labiau įsisuka apkaltos procesas. Seimo Pirmininkas jau užsimena, kad dėl apkaltos akto Seime būtų galima balsuoti ir atviru balsavimu. Ar tai ne aiškus šališkumas? Juk tokie balsavimai yra tik slapti.

Prisiminkime, kaip prasidėjo konfliktas. Iš VSD gauta laisvo turinio pažyma buvo išpūsta, įvertinta kaip grėsmė valstybei, saugumui. Sudaryta speciali Seimo komisija nustatė, kad Prezidentas pažeidžiamas ir kad yra grėsmė saugumui. Kito įvertinimo ir negalėjo būti, nes žaidimas vyko į vienus vartus. Kažin ar galėjo iš paties Seimo - konflikto dalyvio - narių būti sudaryta speciali tyrimo komisija. Juk ji šališka, priklausoma nuo Seimo Pirmininko.

Konfliktą reikia bandyti sureguliuoti

Tačiau palikime konflikto priežastis. Dabar daug aktualiau, kaip jį sureguliuoti ir nutraukti. Juk lygiai taip pat galėtų būti apkaltinti ir kai kurie Seimo nariai. Prezidentas įvarytas į kampą ir jam nieko nelieka, kaip kautis iki galo. Kažin ar galima naudojant jėgą pasiekti, kad oponentas elgtųsi taip, kaip norima?

Nepaisant to, kiek dezinformacijos, kaltinimų buvo pilta ant Prezidento galvos, jo reitingas lieka ne toks jau blogas.

Užsienio spaudos atsiliepimus apie Prezidento konfliktą reikėtų vertinti kritiškai. Juk ji dažniausiai tik perspausdina Lietuvos laikraščių publikacijas.

Arbitru galėtų būti Vyriausybė

Trečia šalis, šiuo atveju Vyriausybė, galėtų išspręsti konfliktą, rekomenduodama abiem šalims atitinkamas alternatyvas. Ministras Pirmininkas konflikto atžvilgiu užsiėmė nelanksčią poziciją. Iš pradžių palaikęs Prezidentą, vėliau staiga pasisuko 180 laipsnių kampu į Seimo Pirmininko pusę ir net pažadėjo visų socialdemokratų balsus Seime.

Kai abi pusės bendrauja viena su kita, bandydamos užglaistyti konfliktą ar nutraukti jo eskalavimą, jos derasi. Nieko panašaus nėra mūsų atveju. Premjeras, kuris nėra tiesioginis konflikto dalyvis, galėtų būti geriausias tarpininkas derybose tarp abiejų pusių. Be to, Vyriausybė gali paskirti arbitrus konfliktui spręsti (ne pats konflikto dalyvis Seimas, sudaręs savo komisiją).

Valdžių bendravimas, manau, gerokai sumažintų abiejų šalių priešiškumą. Visuomenė to laukia.