Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Gelbėjimo ratas - senatis
2007-05-19
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Su koncernu EBSW susijusią bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmus svarstys Teisėjų etikos ir drausmės komisija
Teisėjų taryba, apsvarsčiusi Kauno apygardos teismo pateiktą informaciją apie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Danutės Mekšraitienės darbą bendrovės “Pignus” ir Lietuvos valstybinio komercinio banko byloje (LVKB), nusprendė, kad yra pagrindo šią teisėją perduoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Tačiau tikimybė, kad neteisingai įstatymus pritaikiusi teisėja bus nubausta, yra grynai teorinė.
Apsvarstyti pasiūlė parlamentarai
Teisėjos veikla Teisėjų taryboje apsvarstyta po to, kai į ją kreipėsi šių metų pradžioje darbą baigusi parlamentinė tyrimo komisija, nagrinėjusi skandalingojo koncerno EBSW istoriją. Parlamentarai taip pat siūlė išanalizuoti dar trijų teisėjų darbus, tačiau Teisėjų taryba kauniečių Raimondo Buzelio, Arūno Paštuolio bei vilnietės Virginijos Volskienės, nagrinėjusių įvairias su EBSW susijusias bylas, darbuose akivaizdaus broko neįžvelgė arba pareiškė negalinti revizuoti priimtų ir jau įsiteisėjusių procesinių sprendimų, kadangi pažeistų teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą principą.
“Mes negalime kištis ir peržiūrėti įsiteisėjusių spendimų, tačiau D.Mekšraitienės atvejis nuo kitų trijų teisėjų skiriasi tuo, jog ji savo sprendimą priėmė ne pagal galiojančius procesinius įstatymus”, - Kauno teisėjos išskirtinumą “Kauno dienai” apibūdino Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė.
Teisėja suklydo?
Teisėja D.Mekšraitienė į parlamentarų akiratį pakliuvo dėl to, kad 2003 m. rugsėjį panaikino Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimą dėl tyrimo atnaujinimo bendrovės “Pignus” ir LVKB byloje.
Savo sprendimą teisėja motyvavo tuo, kad 2,6 mln. dolerių, kurių iššvaistymu buvo kaltinamas iki šiol JAV kalėjime uždarytas koncerno prezidentas Gintaras Petrikas bei kiti aukščiausi EBSW veikėjai, esą buvo panaudoti pagal paskirtį.
Kauno apygardos teismo išvadoje, atsiųstoje į Teisėjų tarybą, kurią pasirašė šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Gytis Večerskas, rašoma, kad D.Mekšraitienė ginčytiną nutartį priėmė “praėjus vos keletui mėnesių po naujojo Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo”. Neva tuomet teisėjams buvo iškilę nemažai klausimų, kaip taikyti vienas ar kitas įstatymo normas, o Aukščiausiasis Teismas dar nebuvo parengęs savo rekomendacijų. G.Večersko pasirašytame dokumente minima ir daugiau D.Mekšraitienės padarytų klaidų.
Galėjo sąmoningai vilkinti bylas
Kitus tris parlamentinio tyrimo išvadose minimus teisėjus nuo detalesnės jų darbų analizės ir įvertinimo išgelbėjo ir tai, kad nuo jų priimtų sprendimų prabėgo daugiau nei treji metai, tad, pagal įstatymus, jiems taikytinas drausminės atsakomybės senaties terminas. Daugiau nei treji metai praėjo ir nuo D.Mekšraitienės priimto sprendimo, tačiau, kaip sakė L.Garnelienė, “tegul tai konstatuoja Teisėjų etikos ir drausmės komisija”.
Parlamentinės komisijos išvadose buvo griežtai konstatuojama, kad išvardyti teisėjai galėjo sąmoningai vilkinti bylų nagrinėjimą, priiminėjo EBSW veikėjams palankius sprendimus ir padėjo jiems išvengti atsakomybės.
