Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Eurovizija - muzikos, laisvės ir tolerancijos šventė
2007-05-19
Nelaimėjusi dainų konkurso Lietuva išvengė ir galvos skausmo dėl gėjų
Televizijos žiūrovai mato tik dalelę to, kas vyksta Eurovizijos konkurse. Šį kartą apie tai, ko jie nematė.
Finalas vyko keturis kartus
Lietuvai atstovavusios grupės “4 Fun” nariai pasakojo, kad dėl daugybės repeticijų neturėjo laiko susipažinti su kitų šalių atstovais. Šiek tiek pabendravo su Gruzijos ir Latvijos atlikėjais, kurie gyveno tame pačiame viešbutyje.
Eurovizijos dalyviai turėjo tris finalo repeticijas, kurios nė kiek nesiskyrė nuo finalinio koncerto, rodyto per televiziją: visi dainavo vilkėdami sceninius rūbus, pokšėjo fejerverkai, o žiūrovai buvo raginami balsuoti. Į repeticijas susirinkdavo po 8-9 tūkstančius žiūrovų, už bilietus sumokėjusių po 30-60 eurų. Į repeticijas daugiausia rinkosi suomiai, nes į finalinį koncertą iš anksto bilietus įsigijo tikrieji Eurovizijos gerbėjai iš įvairių šalių.
Repeticijos buvo filmuojamos. Jeigu televizijos transliacija dėl techninių nesklandumų būtų nutrūkusi, iš karto būtų paleistas vaizdo įrašas. Žurnalistai juokavo: jei kuri nors atlikėja sumanytų apsinuoginti arba “4 Fun” nariai suplėšytų širmą, tai greičiausiai pamatytų tik Helsinkio arenoje sėdintys žiūrovai.
Dar apie širmą. Suomiai už jos pagaminimą pateikė 2200 eurų (7600 litų) sąskaitą. “4 Fun” nariai jau buvo išsigandę, kad patys turės sumokėti už tai, tačiau sąskaitą paėmė Lietuvos televizijos atstovai.
Muzika skambėjo mieste
Tūkstančiai sirgalių finalinį koncertą stebėjo gatvėse prie didžiulių ekranų. Mieste visą savaitę buvo grojamos Eurovizijos dainos, o Helsinkio gyventojai iš anksto žinojo, koks bus finalinis koncertas.
Senato aikštėje, kurioje buvo pastatyti keturi ekranai, susirinko daugiau kaip 10 tūkstančių žmonių. Daugelis atėjo pasipuošę nacionaline atributika.
Ilgai ieškojome lietuvių, kol pavyko aptikti vieną trispalvę. Prasibrovę iki ją laikiusios moters sužinojome, kad tai suomė, kurios draugai gamina įvairių šalių vėliavėles, o jai labiausiai patiko lietuviška. Pačioje arenoje buvo nedidelė grupė lietuvių.
Gėjų susitikimo vieta
Kaip įprasta konkurse, tarp sirgalių matėsi seksualinių mažumų atstovų. Airiai Deividas ir Maikas neslėpė savo jausmų vienas kitam. Glėbesčiuodamiesi ir šypsodamiesi jie mielai kalbėjo apie Euroviziją. Paprašius prisistatyti, Maikas mirktelėjo akį ir paklausė, gal norėtume ir telefono numerių.
Gėjų buvo ir tarp žurnalistų. Prisėdus prie kompiuterio, kuriuo anksčiau naudojosi kitas kolega, pamatydavai, jog ką tik lankytasi gėjų pažinčių svetainėje. Žurnalistams buvo dalijami lankstinukai su iliustruota informacija apie gėjų klubus.
Daugeliui gėjų Eurovizija yra didelė šventė, kuriai rengiamasi iš anksto. Helsinkis taip pat buvo jų susitikimo vieta. Viename naktinių barų, kuris buvo virtęs Eurovizijos gerbėjų klubu, rinkosi daugiausia seksualinių mažumų atstovai. Jie nė kiek nesislapstė, pozavo fotografams.
Gal ir gerai, kad tradicines vertybes propaguojanti Lietuva kol kas nelaimi Eurovizijos. Jei taip atsitiktų, pas mus atvykusiems homoseksualams greičiausiai iškiltų problemų dėl saugumo.
Organizatorių keistenybės
Renginio organizacija kartais stebino. Buvo teigiama, kad į renginį atvyko 2500 žurnalistų, tačiau šis skaičius kėlė abejonių. Paaiškėjo, kad spaudos akreditacijas gavo sirgalių klubų nariai, neegzistuojančių radijo stočių ir laikraščių korespondentai. Matyt, dėl to žurnalistams pritrūko bilietų į finalo repeticijas.
Žurnalistams buvo teigiama, kad visi gaus pakvietimus į renginį, kuriame galės pabendrauti su finalo dalyviais, nufotografuoti juos neformalioje aplinkoje. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad kvietimų visiems neužteks. Nebeliko nieko kito, kaip brautis į vidų be stebuklingojo kvietimo. Laimė, apsaugos darbuotojai savo elgesiu labai skyrėsi nuo kolegų Lietuvoje.
