Energetinės diplomatijos šmėkla
Mažeikių naftą valdančios kompanijos Jukos vadovai svarsto juodąjį akcininkų pakeitimo scenarijų
Likę beveik du mėnesiai iki Rusijos prezidento rinkimų, kai kurių makroekonomikos ekspertų manymu, gali lemti ir tolesnę Lietuvos naftos ūkio raidą. Jei pasiekęs norimą tikslą Vladimiras Putinas galų gale paliks ramybėje politines ambicijas demonstruoti pradėjusius Jukos savininkus, lengviau atsikvėpti galės ir Mažeikių nafta. Jei parodomasis procesas mušk oligarchus bus tęsiamas, o rusų naftos kompanija nacionalizuojama ar perleidžiama į teisingas rankas, mūsiškė perdirbimo įmonė gali tapti žaisliuku Kremliaus rankose.
Puolimas tęsiasi
Praėjusį penktadienį naujienų agentūros išplatino eilinę žinią, dar labiau apkartinusią ir šiaip nepavydėtinoje padėtyje esančios Jukos gyvenimą. Samaros srities teismas Volgos regione įsakė dviem mėnesiams sulaikyti Jukos priklausančios Kuibyševo naftos perdirbimo gamyklos generalinį direktorių Rafailą Zainuliną.
Mažiausios iš penkių Rusijoje Jukos valdomų perdirbimo įmonių vadovas yra pirmasis asmuo, pakliuvęs į teisėsaugos mėsmalę, nors tėra tik samdomas administratorius. Neturintis pačios Jukos akcijų R.Znaidulinas tradiciškai kaltinamas vengimu mokėti mokesčius. Kuibyševo įmonė skolinga Rusijos biudžetui esą liko 1999-aisiais.
Tokiomis pat nuodėmėmis kaltinami ir pagrindiniai Jukos akcininkai bei kompanijos vadovai - nuo praėjusių metų spalio kalinamas Michailas Chodorkovskis, dar anksčiau suimtas Platonas Lebedevas.
Rusijos mokesčių ir rinkliavų ministerija bei generalinė prokuratūra yra pareiškusi, jog nuo 1998-ųjų susiformavusi Jukos skola valstybės iždui kartu su delspinigiais ir baudomis už nesumokėtus mokesčius bei kitus finansinius pažeidimus siekia 150 mlrd. rublių arba 5 mlrd. JAV dolerių.
Jukos akcininkai beveik tikri, kad siekiama geruoju arba bloguoju perimti jų akcijas. Tai gali būti pasiekta darant įtaką bendrovės kapitalizacijos mažėjimui, kuris skatintų akcijų pardavimą. Tačiau apžvalgininkai teigia, jog pakankamai didelė ir nacionalizavimo tikimybė. Gamtinių išteklių ministerija nuodugniai tikrina visas Jukos gavybos įmones, grasindama atimti pagrindines licencijas.
Jėgos struktūrų spaudimas bendrovei didėja - dulkės nupučiamos nuo seniai pamirštų bylų, kasdien apklausiama dešimtys kompanijos vadovaujančių darbuotojų Maskvoje ir regionuose, užvedamos naujos bylos. Mokesčių tikrintojų desantas metamas netgi į Jukos remtas nevyriausybines organizacijas, kasmet įvairiems socialiniams projektams gaudavusias milijonus dolerių, - žurnalistams sakė vienas Jukos ryšių su visuomene padalinio atstovas.
Susidaro įspūdis, kad dabar siekiama pretenzijas Jukos išpūsti iki tokio dydžio, kad už tariamas skolas būtų galima perimti kompanijos akcijas, t.y. atlyginti žalą jas konfiskuojant, - Kauno dienai aiškino vienos konsultacinės kompanijos vadovas, prašęs neminėti jo pavardės.
Rusijos finansų analitikai taip pat yra prognozavę, kad šios šalies teisėsaugininkai sieks kuo labiau sumenkinti Jukos kapitalizaciją taip, kad tariamų bendrovės skolų valstybei suma ūgtelėtų nuo dabartinių 5 mlrd. dolerių iki areštuoto 40 proc. akcijų paketo rinkos vertės. Spėjama, kad konfiskavus Jukos akcijas valstybė jas greičiausiai parduos Kremliui artimoms struktūroms.
Nafta su politikos kvapu
Mažeikių naftos akcijų kainą jau spėjo pakoreguoti (tiksliau nusmukdyti beveik 5 proc.) ir kita naujiena iš karo su Jukos fronto - žinia apie trijų šios įmonės bendrasavininkių paiešką. Rusijos prokuratūra paskelbė tarptautinę nemažus akcijų paketus turinčių Leonido Nevzlino, Vladimiro Dubovo ir Michailo Brudno medžioklę. Pastarasis verslininkas yra ir Mažeikių naftos valdybos pirmininkas.
Tiesa, Jukos advokatai kreipimąsi į Interpolą pavadino absurdišku, nes nė vienas iš minėtų asmenų lig šiol apskritai nebuvo kviečiamas į apklausas. Tikėtina, kad tokius desperatiškus Kremliaus bandymus sukišti oponentus už grotų tarptautinės teisėsaugos institucijos paprasčiausiai ignoruos nenorėdamos kištis į rusišką politiką. Taip jau yra atsitikę mėginant sulaikyti ir pargabenti į Maskvą oligarchus Berezovskį bei Gusinskį.
Šios srities specialistai, paprašyti pakomentuoti galimą užsitęsusios Jukos krizės įtaką Mažeikių naftai teigė, jog kol dar neįvyko jokių oficialių permainų, stengiasi susilaikyti nuo toli siekiančių apibendrinimų.
Ūkio ministras Petras Čėsna patvirtino, kad padėtis šalies naftos sektoriuje atidžiai stebima ir analizuojama. Jo teigimu, Vyriausybė kol kas nėra parengusi konkrečių veiksmų planų. Juo labiau kad Jukos kompaniją liečiančias žinias gana skirtingai vertina kitų valdžios institucijų vadovai. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas užsiminė apie galimybę išpirkti Mažeikių naftos akcijas, tuo tarpu Algirdas Brazauskas abejojo tokio žingsnio racionalumu.
Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Jonas Ragauskas vakar prisipažino, jog su Rolandu Paksu apie šiuos dalykus kol kas apskritai nebuvo kalbama.
Tuo tarpu kiti Kauno dienos pašnekovai būgštavo, jog Jukos akcijas perėmus Kremliui lojalioms struktūroms, visi tarptautiniai politiniai klausimai, liečiantys Lietuvos ir Rusijos santykius, gali būti sprendžiami naudojant naftos kortą. Ribojant žaliavos tiekimą, beveik 10 proc. šalies BVP sukurianti Mažeikių nafta gali pradėti vegetuoti. Tokiu atveju visiškai nesvarbu ar Lietuva paklos milijardą litų išpirkdama rusams parduotas akcijas, ar ne. Nebus naftos - nebus darbo, įplaukų į biudžetą, darbo vietų ir t.t.
Beje, panašių problemų sužlugdžius Jukos gali kilti Slovakijoje, Vengrijoje bei Lenkijoje, turinčiose bendrų įmonių ir naftotiekių su M.Chodorkovskio sukurtu naftos verslo monstru. Jei naftos verslas vėl taps politiškai angažuotas, gali grįžti vadinamosios energetinės diplomatijos laikai.
Juodojo aukso upės keičia kryptį
Patys Mažeikių naftos vadovai atsisako veltis į spekuliatyvias diskusijas dėl įmonės ateities. Įmonės komunikacijos skyriaus viršininkas Giedrius Karsokas patikino, kad kol kas žaliava tiekiama be jokių sutrikimų, todėl Mažeikių naftos specialistai užsiima tik tiesiogine savo veikla - rūpinasi, kaip efektyviau naftą perdirbti ir pelningiau parduoti.
Kol kas tai daryti jiems sekasi pavydėtinai gerai. Nors oficialūs įmonės veiklos rezultatai bus skelbiami ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, neabejojama, kad Mažeikių nafta gaus solidų pelną. Teigiama, kad 2002-aisiais 158 mln. litų nuostolių patyręs naftos koncernas pernai, pagal Lietuvos apskaitos standartus, uždirbo per 300 mln. litų ikimokestinio pelno.
Vis dar galioja ilgalaikiai tiekimo kontraktai, pagal kuriuos Jukos yra įsipareigojusi kasmet perdirbimui patiekti 4,8 mln. tonų naftos į perdirbimo įmonę ir 4 mln. tonų eksportuoti per Būtingės terminalą. Šių kiekių pakanka, kad įmonė dirbtų minimaliu režimu, - tvirtino G.Karsokas.
Tiesa, kuo perdirbami žaliavos kiekiai mažesni, tuo didesnė šviesiųjų naftos produktų savikaina ir mažesnis pelnas. Kad ateityje reikalai gali klostytis būtent šia linkme, leidžia spėti ir vakar naujienų agentūrų išplatintas pranešimas apie Rusijos planus Suomijos įlankos pietinėje dalyje esančiame Vistino mieste statyti naują naftos uostą.
Preliminariais duomenimis, jis pradėtų veikti iki 2008-ųjų ir per metus būtų pajėgus perkrauti 4-10 mln. tonų mazuto ar dyzelinio kuro.
Žadama, kad investicijos į už 100 kilometrų nuo Sankt Peterburgo įsikursiantį naftos uostą sieks 115 mln. JAV dolerių.