Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dvimiesčio strategai pasigenda nacionalinės valdžios dėmesio
2004-06-12
Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS
Vilniaus savivaldybėje vakar surengta konferencija “Vilniaus ir Kauno dvimiestis: jo nauda Lietuvai”. Renginio dalyvius pasveikino Kauno meras Arvydas Garbaravičius ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Abiejų vadovų teigimu, mažėjančios dvimiesčio skeptikų gretos tik patvirtina, kad tai visai Lietuvai naudingas projektas.
Prabilo apie konkrečius darbus
Kauno ir Vilniaus valdininkai teigė, kad šiemet pavyko įgyvendinti du svarbius projektus - patvirtintas strateginis planas ir abu miestai dalyvavo prestižinėje nekilnojamojo turto parodoje Kanuose. Taip pat įsteigtas bendras abiejų miestų politikų komitetas.
Konferencijoje A.Zuokas ir A.Garbaravičius sutarė, kad Vilniaus savivaldybėje galėtų įsikurti Kauno atstovas. Dvimiesčio strategijos autoriai jau planuoja ir tolesnius darbus. “Mūsų susitikimai vyksta kas dvi savaites. Esame sudarę konkrečių darbų sąrašą. Po rinkimų jį žadame pateikti politikams”, - teigė Kauno savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius.
Vakarykštėje konferencijoje dalyvavo nemažai ministerijų bei kitų miestų atstovų. Pasak sostinės mero, Vilniaus ir Kauno dvimiestis naudingas visai Lietuvai.
“Iki šiol pasigedau didesnio nacionalinės valdžios dėmesio. Šis projektas galėtų tapti visos Lietuvos ekonominiu varikliu”, - teigė A.Zuokas.
Susirūpinta ir kaimu
Konferencijos dalyviams vakar buvo pristatytas dvimiesčio strateginis planą. Kalbėta apie jo tarptautinę reikšmę ir naudą Lietuvai. Elektrėnų vadovai pristatė savo požiūrį į šį projektą. Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno įsikūrusi savivaldybė tikisi pasinaudoti dvimiesčio teikiamomis galimybėmis. A.Zuoko teigimu, Elektrėnų pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitos Lietuvos savivaldybės.
Savotiška renginio naujiena tapo pranešimas apie dvimiestį ir Lietuvos kaimą. S.Lukošiaus teigimu, tai dar labiau praplėtė projekto ribas. Kaunietis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvimiestis suvienijo įvairių sričių specialistus - transporto, verslo, turizmo ir t.t.
“Natūralu, kad kai kurie žmonės šį projektą vertina skeptiškai. Tai mus skatina ieškoti dar pažangesnių sprendimų. Tačiau reikia pastebėti, kad skeptikų gretos smarkiai sumažėjo”, - teigė Vilniaus meras. Jam pritarė ir A.Garbaravičius. “Manau, kad šis projektas įsivažiuoja. Vyksta normalus darbas ir judame į priekį”, - teigė Kauno vadovas.
Projektų vertė - 5 milijardai litų
Vilniaus ir Kauno strateginiame plane numatytos trys pagrindinės kryptys - susisiekimo, ekonomikos ir turizmo. Šį dokumentą jau patvirtino abiejų miestų tarybos. Projekto vertė - apie 5 milijardai litų. Dauguma darbų turėtų būti įgyvendinti iki 2014-ųjų metų.
Susisiekimo grupės projektuose numatyta iki 130 kilometrų per valandą padidinti automobilių Kauną ir Vilnių jungiančioje magistralėje greitį. Traukiniai tarp abiejų miestų turėtų kursuoti 160 kilometrų greičiu. Taip pat akcentuojama, kad reikėtų koordinuoti abiejų oro uostų veiklą, skatinti upių laivybą.
Ekonomikos ir turizmo srityse ketinama veikti bendrai, skatinti vietos verslininkus bei sudaryti jiems palankias sąlygas.
Vilniaus ir Kauno savivaldybių atstovų teigimu, dvimiesčio regione sukuriama 54 procentai šalies BVP. Šiame regione apsilanko apie 90 procentų į Lietuvą atvykusių turistų.
