Dovana iš už Atlanto


2004-10-21
Dovana iš už Atlanto

Mažos mergaitės istorija sujaudino Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantį lietuvį

Vasarą, liepos pabaigoje, skaitytojams papasakojome devynmetės Aurėjos istoriją.

Mergaitė Aleksote, prie “Iki” parduotuvės, pardavinėjo braškes, kurių buvo prisirinkusi namuose. Teturėjo kelis maišelius su uogomis, tačiau mama jai buvo žadėjusi: kiek uždirbsi, tiek bus tavo. Aurėjai tai buvo svarbu, nes ji ir taip vis dėjo centą prie cento - norėjo susitaupyti kompiuteriui. Tačiau neleistinoje vietoje prekiaujančią mažylę į policijos nuovadą be tėvų nusivedė du neuniformuoti pareigūnai. Ten iš mergaitės tyčiojosi užduodami įžeidžiančius klausimus.

Jau iš karto po rašinio atsiliepė labai daug skaitytojų, kurie užjautė mergaitę ir linkėjo jai stiprybės. Visi suprato, kad mergaitė, formaliai žiūrint, tarsi ir pažeidėja, tačiau kiekvienam aišku, kad ji ne dėl kokios braškių vagystės buvo sulaikyta, o tik todėl, kad norėjo pati, savo pastangomis užsidirbti pinigų. Rašėme, kad jautriai į šią situaciją pasižiūrėjo taksi paslaugų firmos “Žaibiškas greitis” vadovas Jonas Karpavičius. Jis sakė suprantantis, kad tokiai mažai mergaitei negreit pavyks susitaupyti pinigėlių kompiuteriui, todėl nutarė jai padovanoti taip geidžiamą daiktą. Tiesa, nenaują, bet pirmai pradžiai visai tinkamą, kol pavyks įsigyti naują. Kompiuteris po kelių dienų jau buvo ant mergaitės stalo.

Po kiek laiko redakciją pasiekė dar viena gera žinia. “Kauno dieną” internete perskaitęs JAV Ilinojaus valstijoje gyvenantis lietuvis Vytautas Musonis taip pat buvo sujaudintas mergaitės istorijos. Savo laiške redakcijai jis papasakojo, kad Amerikoje kone prie kiekvienų namų, gatvėje, vaikai pardavinėja limonadą, bet policija niekada nesikabinėja. V.Musonis siūlo Seimui priimti įstatymą, kad vaisius ir uogas iš privačių sodų iki maždaug 10 kilogramų būtų galima pardavinėti be jokių leidimų.

Ponas Vytautas Musonis kartu su laišku atsiuntė 80 JAV dolerių banko čekį. Jo manymu, pinigai galėtų paspartinti Aurėjos svajonės išsipildymą. Mergaitei tai buvo tikras siurprizas. Dabar ji pinigėlius įsidės į taupyklę ir tikrai jau greitai susitaupys visai naujam kompiuteriui.

Aurėja iš redakcijos išėjo švytinti. Pirmiausia ji paprašė atminimui gerojo žmogaus laiško, kad galėtų jam pati padėkoti. Tiek nedaug reikia, kad vaikas pravirktų, ir tiek nedaug, kad nusišypsotų.

KD inf.