Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Didelė muzika mažomis rankomis
2007-04-21
XVI tarptautinis festivalis “Kaunas 2007” jauniesiems atlikėjams pateikė muzikinių įspūdžių ir meistriškumo pamokų
Šiemet festivalyje pasirodė 22 jaunieji muzikai iš Pietų Korėjos, Singapūro, Norvegijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, žinoma, ir Lietuvos.
Pradedamajame ir baigiamajame koncertuose jaunieji pianistai, stygininkai ir pūtikai turėjo puikią galimybę muzikuoti drauge su Kauno miesto simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno ir Vytauto Lukočiaus.
Šįsyk meistriškumo pamokas vedė fleitininkas iš Vokietijos Volfgangas Denhofas (Wolfgang Denhoff), smuikininkė iš Rusijos Galina Turčaninova ir pianistas Petras Geniušas. Pastarieji du pedagogai puikiai pažįstami Lietuvos melomanams. Jų kvalifikacija ir žinios negali kelti abejonių net ir didžiausiam įtaruoliui. Vokiečių fleitininkas mūsų pučiamųjų virtuozus kiek nuvylė: nebuvo susižavėta nei jo vedamomis pamokomis, nei grojimu pradedamajame koncerte.
Daug svečių iš Rytų šalių
Prieš devynerius metus lankydamasis Kaune šviesaus atminimo lordas Jehudis Menuhinas kalbėjo: “Europos muzikinės tradicijos po truputį savo pozicijas užleidžia Azijos šalims. Ten susidomėjimas muzikos klasika didžiulis. Pas mus, deja, jis blėsta, išgyvena krizę.” Tuomet į šiuos žodžius mažai kas kreipė dėmesį. Dabar jie atsiveria tarsi iš naujo, kasmet įgaudami vis gilesnę prasmę.
Kai į Pažaislio festivalį atvyksta koks nors Vakarų šalių jaunimo orkestras, nesunku pastebėti, kad trečdalį, o gal ir pusę jo narių sudaro muzikantai su migdolų formos akimis ir varno juodumo plaukais. Toks pats vaizdas ir jaunųjų muzikų festivalyje - ir užpernai, ir pernai, ir šiemet labai daug svečių iš Azijos šalių aplanko renginį.
Dauguma jų muzikos mokosi ne savo gimtinėse, o pas kokį nors tituluotą Vakarų profesorių arba Maskvos centrinėje vaikų muzikos mokykloje prie P.Čaikovskio konservatorijos, sutrumpintai vadinamoje CMŠ.
Seniai žinoma, kad rytiečiai yra neįtikėtinai darbštūs, užsispyrę, moka kryptingai siekti savo užsibrėžto tikslo. Daugelis jų yra kilę iš turtingų šeimų. Pinigai, nors skaudu ir neteisinga, taip pat nemaža dalimi sąlygoja jauno talento mokymosi procesą. Pinigai - tai ir geri instrumentai, ir profesoriai stebukladariai, ir įrašai, ir kelionės, ir galimybė dažniau groti su orkestrais. Vėliau - reklama, koncertinės agentūros, respektabilūs ryšiai ir t.t. Visa tai turėdami jaunieji muzikai iš Singapūro, Taivano, Pietų Korėjos, Kinijos, Japonijos vis dažniau tampa solidžių tarptautinių konkursų nugalėtojais, jų pavardės vis dažniau šmėžuoja tarp pasaulio geriausiųjų.
Deja, daugelis klausytojų žino ir kitą Azijos muzikų pusę - tik retai kuriam iš jų lemta suvokti, aprėpti Vakarų muzikos visumą, mąstyti vakarietiškomis sąvokomis ir kategorijomis. Dažnai jų grojime kokia nors detalė užgožia visumą, o juvelyrinė technika - muzikos gelmę, jos turinį.
Neįtikimai sudėtingos programos
Dvi mergaitės iš Pietų Korėjos - Ai In Yoon ir Cham In Yoon - paliko ryškų įspūdį. Ypač pianistė Ai. Smuikininkė Cham buvo pati jauniausia festivalio dalyvė - jai tik šešeri metai. Plonyčiu smičiumi tarsi porcelianinė lėlė Cham siekė kuo tiksliau užgauti smuiko stygas, grodama pradedamajame koncerte. Neįtikimai mažu instrumentu, primenančiu žaislų dėžutę, mergaitė bandė pagriežti A. Vivaldžio Koncertą. Publika audringai plojo, o aš vis svarsčiau: koks tikslas 6 metų mergaitei, kuri atrodo kaip 4 - erių, griežti gan sudėtingą Koncertą, dargi su orkestriniu akompanimentu?
Apskritai beveik nesuprantama, kodėl vaikai ar paaugliai renkasi groti suaugusiųjų repertuarą? F.Šopeno sonatą b - moll, to paties autoriaus baladę, A.Skriabino poemas op. 32, F.Listo V rapsodiją ir t.t. Dėl konkursų? Todėl, jog pajėgūs techniškai? Dėl sportinio azarto? Juk meninės raiškos, įtaigos, gelmės šiose interpretacijose dėl visiems gerai suprantamų priežasčių nedaug telieka. Teisingai pastebėjo būsima pianistė iš J.Gruodžio konservatorijos: “Nėra nei Šopeno, nei baladės.” Ar tokiose techninėse varžytuvėse muzika nepraranda savo esmės ir pamatinių vertybių? Ar ji netampa sporto šaka, kur tokie svarbūs - greičiau, aukščiau, tvirčiau - parametrai?
Geriausieji iš geriausiųjų
Visada yra keblus uždavinys festivalyje iš gerai grojančių vaikų išskirti pačius geriausius. Po metų kitų gali įvykti didžiuliai pokyčiai jaunuolių galvose ir širdyse, ir visos viltys sužlugti. Vis dėlto pabandysiu įvardyti tuos, kurie šiuo metu natūraliausiai bendrauja su muzika. Atmintin įstrigo 12-mečio kauniečio Mangirdo Janušaičio puikiai pagrotas V.A.Mocarto I koncertas ir berniuko absoliučiai natūralus muzikalumas, gyva reakcija meistriškumo pamokose. J.Naujalio muzikos gimnazijoje M. Janušaitis mokosi pas mokytoją Rymantę Šerkšnytę.
Patiko 12-mečio lenko Tomašo Riterio temperamentas, nesuvaidintas, nesurežisuotas azartas ir tikėjimas tuo, ką daro.
Iš kiek vyresniųjų išsiskyrė dvi seserys - Amelė ir Sandra Lied Haga iš Norvegijos. Perskaičiau jų jauno gyvenimo aprašus dailiame vaikų festivalio buklete ir šioks toks pavydas apėmė. Šešiolikmetė Amelė lanko smuiko pamokas pas tris profesorius.
Violončelininkė Sandra savo muzikavimo įgūdžius tobulina dviejų dėstytojų pamokose. Pas mus jokia pedagogų kaita praktiškai neįmanoma. Pirmoje klasėje pradėjai lankyti pamokas pas pedagogą - pas tą patį privalai baigti ir dvyliktąją. Toks požiūris nėra teisingas - jis rodo mūsų ribotumą ir itin savininkišką požiūrį į jauną žmogų.
