Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Debiutas pasižymėjo valingu subtilumu
2004-05-15
Kauno muzikiniame teatre galėjome įvertinti LMA Kauno fakulteto solinio dainavimo katedros studentų balsus, Menininkų namuose skambėjo jaunos dainininkės Vaidos Raginskytės mecosopranas, beveik kasdien rengiamos muzikos popietės J.Gruodžio konservatorijos salėje, o jaunojo pianisto Mantauto Katino pasirodymas vainikavo šių metų kamerinius koncertus, kuriuos rengė Kauno filharmonija.
Pianistas M.Katinas Kauno klausytojams prisistatė pirmąsyk. Atlikėjo koncertas, vykęs Rotušės salėje, kaip ir įprasta debiutams, nesutraukė daugybės klausytojų, tačiau susirinkusiesiems už dėmesį buvo su kaupu atlyginta. M.Katinas grojo solo, o taip pat sudarydamas ansamblį su dainininku Ignu Misiūra.
Šiuo metu Mantautas studijuoja fortepijoną LMA, taip pat stažuojasi Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje pas žymų pianistą Vladimirą Krainevą. M.Katino kūrybinėje biografijoje - keli koncertai, konkursai, tačiau, pasak paties muziko, “tai nėra tiek reikšmingos varžytuvės, kad apie jas būtų verta daug kalbėti”.
Rotušės salėje Mantautas pasirinko skambinti ne tik įdomius bei sudėtingus kūrinius, bet ir tokius, už kurių niekaip nepasislėpsi, jų neapvaidinsi, neuždangstysi rafinuotais efektais. F.Šuberto populiarioji Sonata A-dur buvo atlikta be jokios pozos, gyvai ir gaiviai. Svarbiausias Mantauto interpretacijos bruožas - subtilumas. Bet ši savybė nėra kažkokia ore plevenanti, neturinti apčiuopiamos atramos. M.Katino subtilumas valingas, prikaustantis dėmesį, klausytojui veikiau aiškinantis, teigiantis, negu kažką nuo jo slepiantis po pasažų ažūrais. F.Listo fantazija - sonata “Perskaičius Dantę” jaudino ne tiek monumentalia pajauta, kiek išryškintais impresionistiniais epizodais, pripildytais trapaus grožio, regis, perregimo piano, pasikliovus virpančiu, žėrinčiu, skaidriu senelio fortepijono garso grožiu.
Iš antrojoje koncerto dalyje skambėjusių kūrinių drauge su dainininku I.Misiūra išskirčiau M.Ravelio trijų dainų ciklą “Trys Don Kichoto dainos Dulsinėjai”, kurios buvo atliktos su tikru artistiniu užmoju ir įtaiga. Daugiau gilaus, mažiau teatrališko dramatiškumo, netgi tragiškumo linkėčiau atlikėjams interpretuojant F.Šuberto dainas iš ciklo “Žiemos kelionė”.
Tarp klausytojų Rotušėje buvo muzikė, ypač įdėmiai sekusi koncerto eigą. Tai M.Katino koncertmeisterio dėstytoja Gražina Ručytė-Landsbergienė. Nuoširdžiai žavėdamasi pačios profesorės muzikavimu, negaliu nepastebėti, jog įgimtas ir išugdytas šios pianistės skonis bei saikas yra lemiamos savybės pedagoginėje veikloje.
