Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Citramono mėgėjai rizikuoja likti be inksto
2007-03-07
Vienai klastingiausių ligų gydyti pasaulyje skiriami milijardai, tačiau mūsų šalyje pirmiausiai trūksta elementaraus dėmesio ligoniui
Sakoma, kad lėtinės inkstų ligos yra labai klastingos: nieko neskauda, o štai ima ir nustoja veikęs organizmą valantis organas. Baisiausia, kad tuomet jis jau nebepagydomas. Belieka laikina, bet sudėtinga pagalba - dializė, kol kas nors padovanos donorinį inkstą.
Didžiulį nerimą kelia ir tai, kad sergamumas lėtinėmis inkstų ligomis sparčiai didėja.
Klastinga ir pavojinga
Pagrindinis inkstų darbas yra pašalinti toksinus ir skysčių perteklių iš mūsų organizmo. Kiekvieną dieną mūsų inkstai filtruoja vidutiniškai 200 litrų kraujo. Be šio įspūdingo kasdieninio darbo, inkstai taip pat kontroliuoja kraujo spaudimą, dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, padeda išlaikyti sveikus ir stiprius kaulus.
“Jei inkstai palaipsniui nustoja funkcionuoti, mes kalbame apie lėtinę inkstų ligą”, - sako KMU Nefrologijos klinikos docentė Inga Bumblytė. - Tai “tyli”, klastinga ir pavojinga liga, nes dažniausiai nesukelia jokių jutimų sergančiajam, o įprastiniai kraujo ir šlapimo tyrimai, atliekami šeimos gydytojo, gali neparodyti jau prasidėjusio patologinio proceso inkstuose.”
Net esant sunkiam inkstų funkcijos nepakankamumui gali išlikti normalus šlapinimasis, todėl ligoniai galvoja, kad inkstai dirba. “Apie inkstų ligą reikėtų pagalvoti, jei rytais pabrinksta veidas, paakiai, sutinsta kojos, nors širdis sveika, skauda šoną ir tai nesusiję su judesiais, nuolat yra aukštas kraujospūdis, dažnai ir skausmingai šlapinamasi, ypač nakties metu. Vėlyvose ligos stadijose atsiranda bendras silpnumas, pykinimas, odos niežėjimas, anemija”, - aiškina docentė.
Užtenka dviejų tyrimų
Su šlapimu nepašalinti toksinai alina organizmą, žeidžia širdį, kraujagysles - jos kalkėja, todėl lėtinė inkstų liga dešimtis kartų didina širdies ir kraujagyslių ligų bei grėsmingų jų komplikacijų riziką. “Anksti diagnozavus lėtinę inkstų ligą ir pradėjus tinkamą gydymą galima ne tik sulėtinti ar sustabdyti inkstų funkcijos nepakankamumo vystymąsi, bet ir žymiai sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką, kurios yra pagrindinė priešlaikinės mirties priežastis”, - pataria gydytoja nefrologė Inga Skarupskienė.
“Susirgti lėtine inkstų liga rizikuoja sergantieji cukriniu diabetu, ateroskleroze, hipertenzija, daug metų vartojantieji citramoną ar kitus vaistus nuo skausmo, taip pat sergantieji lėtinėmis infekcinėmis ar uždegiminėmis ligomis - tuberkulioze, reumatoidiniu artritu. Svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje nėra sergančių inkstų liga, nes galimas paveldimumas. Inkstams, kaip ir širdžiai, taip pat kenkia antsvoris, rūkymas”, - aiškina KMU Nefrologijos klinikos skyriaus vadovė Birutė Sribikienė.
Ankstyvai diagnostikai užtenka 2 tyrimų: nustatyti albumino kiekį šlapime ir kreatinino kiekį kraujo serume. Šeimos gydytojas gali, deja, atlikti tik šlapimo tyrimą. Kraujo serumo kreatinino nustatymas kol kas neįtrauktas į šeimos gydytojo atliekamų tyrimų “krepšelį”.
Jei jau sergama lėtine inkstų liga, būtina vengti nefrotoksinių vaistų, tokių kaip gentamicinas, taip pat vengti analgetikų ir priešuždegiminių vaistų. Sergant kitomis ligomis, vemiant, viduriuojant svarbu neprarasti daug skysčių. Jų per parą rekomenduojama išgerti iki dviejų litrų, geriausia vandens. Taip pat būtina vengti didelių kraujospūdžio svyravimų, kontroliuoti gliukozės, riebalų kiekį kraujyje.
Vaikai serga lengviau
“Vaikai serga daugybe pagydomų ligų, kurių metu atsiranda pakitimų šlapime ir visai nereikia išsigąsti, kad tuojau pat prireiks pakaitinės inkstų terapijos ar inkstų transplantacijos. Didžioji dalis inkstų ligų, kuriomis serga vaikai, yra išgydomos ir gali nepalikti jokių pėdsakų. Tik reikia į tai atkreipti dėmesį, pakartotinai ištirti šlapimą, dėl esamų pakitimų konsultuotis su specialistais”, - sako KMU Vaikų ligų klinikos Nefrologijos sektoriaus vadovė Birutė Pundzienė.
Esant būtinybei, vaikams inkstų dializė gali būti atliekama ir namuose, nakties metu, kai vaikas ilsisi.
KMU klinikų Konsultacinėje poliklinikoje per metus apsilanko apie 8000 ligonių, sergančių inkstų ligomis, Nefrologijos skyriuje yra 30 lovų, kur per metus gydoma apie 1200 ligonių. Detoksikacijos skyriuje yra 42 hemodializės vietos, kur gydomi galutine inkstų funkcijos nepakankamumo stadija sergantys pacientai. 16 ligonių gydomi peritoninės dializės metodu.
Per metus KMUK atliekama apie 16 - 26 inkstų transplantacijos. Nefrologai glaudžiai bendradarbiauja su kolegomis urologais, imunologais, plastikos chirurgais, dažnai stažuojasi Vakarų Europos universitetinėse ligoninėse, siekdami pagilinti žinias ir suteikti kuo kokybiškesnes paslaugas savo pacientams.
Liga provokuoja kitą ligą
Prognozuojama, jog pasaulyje iki 2015 metų dėl lėtinių inkstų ir širdies bei kraujagyslių ligų mirs 36 milijonai žmonių, o šių ligų gydymas jau dabar siekia 80 procentų sveikatos priežiūrai skirto biudžeto. Taip pat prognozuojama, kad mirčių nuo infekcinių ligų per ateinantį dešimtmetį sumažės iki 3 procentų, o mirčių nuo lėtinių ligų, kurios dabar sudaro 72 procentus visų mirčių žmonių, vyresnių nei 30 metų amžiaus grupėje, padidės dar 17 procentų, ypač išsivysčiusiose šalyse.
Rytoj antrą kartą bus minima Pasaulinė inkstų diena, kurios tikslas - atkreipti visuomenės ir gydytojų dėmesį į lėtines inkstų ligas.
“Dar prieš keletą metų dažniausios lėtinės inkstų ligos priežastys buvo uždegimai, infekcijos, šlapimo takų obstrukcinės ligos bei paveldimumas. Pastaruoju metu situacija keičiasi tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse ir tarp lėtinės inkstų ligos priežasčių pradeda ryškiai pirmauti cukrinis diabetas bei arterinė hipertenzija. Sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu sparčiai daugėja visame pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2030 metų pasaulyje 2-ojo tipo cukriniu diabetu sirgs apie 300 milijonų žmonių, mažiausiai 40 procentų šių ligonių išsivystys lėtinė inkstų liga (diabetinė nefropatija) ir daugiau nei 10 procentų ligonių ji progresuos iki galutinės inkstų funkcijos nepakankamumo stadijos”,- prognozuoja Kauno medicinos universiteto (KMU) Nefrologijos klinikos vadovas profesorius Vytautas Kuzminskis.
Gydymas kainuoja milijardus
“Dializuojamų ligonių skaičius nepaliaujamai didėja”,- sako KMU klinikų Detoksikacijos skyriaus vadovė Edita Žiginskienė.- Prieš dešimt metų Lietuvoje hemodialize buvo gydyti 224 ligoniai, o pernai - apie 1200. Su veikiančiu inksto transplantatu Lietuvoje 2005 metais gyveno apie 400 žmonių, peritonine dialize buvo gydoma 60 ligonių.”
Dializuojamų ligonių išlaikymas yra didelė finansinė našta visuomenei. Apskaičiuota, jog 2010 metais JAV metinės išlaidos galutinės stadijos inkstų nepakankamumo gydymui sieks 28 mlrd. JAV dolerių. Šioje šalyje nefrologinių ligonių yra apie 20 milijonų ir dar daugiau nei 20 milijonų turi padidėjusią riziką susirgti lėtine inkstų liga.
Europoje vien dializei tenka 2 proc. viso sveikatos apsaugos biudžeto (60 - 87 tūkst. eurų ligoniui per metus). Yra apskaičiuota, kad Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Anglijoje bendra lėšų suma, skiriama hemodializėms, per metus yra apie 12 milijardų eurų. Lietuvoje 2001 metais bendrosios išlaidos vieno hemodializuojamo ligonio gydymui metams siekė 54055 litus, 2006 metais - 65041 litą. Šią sumą sudaro hemodializės procedūros, hospitalizacijų ir ambulatorinio medikamentinio gydymo išlaidos.
