Kita

Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo buvusio Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Valerijaus Makūno, buvusio Domeikavos seniūno Arūno Karlono ir Vilkijos seniūno Jono Gursko skundus dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo skirti tarnybines nuobaudas - atleisti iš pareigų.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Valerijus Makūnas, kaip ir jo kolegos, rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Vyto Ylos įsakymu atleistas iš darbo, nes, eidamas valstybės tarnautojo pareigas Kauno rajono savivaldybės administracijoje ir būdamas rajono savivaldybės Tarybos nariu, pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 881 straipsnio reikalavimus. t.y. jis dalyvavo ir balsavo 2003 m. balandžio 10 d. Tarybos posėdyje, dėl to jame priimti sprendimai dėl mero rinkimų, mero pavaduotojo skyrimo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo buvo neteisėti, juos reikėjo teismine tvarka panaikinti.

Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V.Makūnui teigiama, jog pastarasis padarė tyčinį šiurkštų tarnybinį nusižengimą, šiurkščiai pažeisdamas valstybės tarnybos veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas. Nusižengimas esą sukėlė žalingus Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijos veiklai padarinius - buvo sutrikdytas atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų darbas.

Valerijus Makūnas nuo 2003 m. spalio 8 d. iš valstybės tarnybos - Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pareigų atleistas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 dalies 15 punktą, išmokant jam priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Buvęs Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas su tokia nuobauda nesutiko, jis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti minėtą įsakymą bei įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją grąžinti jį į Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pareigas.

Kartu V.Makūnas prašo priteisti iš Kauno rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Taip pat ieškovas, sutikdamas, jog teismo sprendimas būtų operatyviai ir be trukdymų įgyvendintas, prašo uždrausti atsakovui skelbti ir vykdyti konkursus Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pareigybei užimti iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

V.Makūnas, atsižvelgdamas į LR Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijas, po pirmojo Kauno rajono tarybos posėdžio atsisakė Tarybos nario mandato ir 2003 m. balandžio 15 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu jo prašymas dėl atsisakymo buvo patenkintas.

Teisme ieškovas akcentavo, jog skiriant jam tarnybinę nuobaudą buvo pažeisti procedūriniai tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimai. Šiems jo argumentams pritarė ir pareiškėjo advokatė Rūta Brazauskienė, pasak kurios, pagal LR Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 dalį, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu V.Makūnui ji paskirta tik 2003 m. spalio 7 d., praėjus beveik 6 mėnesiams nuo “pažeidimo”.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. numatyta, kad atleidimas iš valstybės tarnybos kaip tarnybinė nuobauda gali būti skiriama, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Eidamas Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pareigas V.Makūnas nėra turėjęs jokių nuobaudų. Priešingai, 2003 m. sausio 22 d. valstybės tarnautojų vertinimo komisija jo darbą įvertino labai gerai.

Teisme pareiškėjo atstovė paaiškino, kad tarnybiniam nusižengimui kvalifikuoti turėtų būti taikomi nusižengimo metu, t.y. 2003 m. balandžio 10 d., galiojusios teisės normos, o tariamo nusižengimo metu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. nebuvo sąvokos “šiurkštus pažeidimas”. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kas yra nesuderinama su valstybės tarnybos veikla ir nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kurie laikomi nesuderinami su valstybės tarnyba. Tokio atvejo kaip valstybės tarnautojo išrinkimas Savivaldybės tarybos nariu čia nenurodoma.

Buvo akcentuota, jog valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinius nusižengimus, t.y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą. “Šiuo atveju V.Makūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jokių pretenzijų dėl jo darbo nėra, to neįrodė ir atsakovo atstovas”, - sakė advokatė R.Brazauskienė.

Atsakovo atstovas advokatas A.Žalnerauskas prašė skundą atmesti, jo teigimu, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra teisinga. V.Makūnas esąs kaltas, jog laiku, iki 2003 m. balandžio 10 d. (Savivaldybės tarybos posėdžio), neapsisprendė, kaip numato įstatymas, kurių iš nesuderinamų pareigų atsisakyti, ir to nepadarė.

Nuo praėjusių metų gruodžio 5 d. V.Makūnas, laimėjęs konkursą, dirba Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktoriumi. Ar jis bus grąžintas į ankstesnes pareigas, paaiškės vasario 13 d., kuomet Kauno apygardos administracinis teismas dėl jo skundo priims sprendimą. Tą pačią dieną bus priimtas sprendimas ir dėl pareiškėjo A.Karlono skundo.

O buvęs Vilkijos seniūnas Jonas Gurskas vakar administracinę bylą jau laimėjo. Teismas, pirmininkaujant teisėjui Rimantui Giedraičiui, nustatė, jog J.Gurskas, dalyvaudamas bei balsuodamas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio 10 d. posėdyje, nepažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 str. reikalavimų, tuo pačiu nepadarė tarnybinio nusižengimo. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad J.Gursko veiksmai atsisakyti Tarybos nario mandato po pirmojo Savivaldybės tarybos posėdžio, atitiko LR Vyriausybės rinkimų komisijos nurodymus. Teismas nustatė, jog iš valstybės tarnybos J.Gurskas buvo atleistas neteisėtai, todėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. P-186 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Jonui Gurskui ir atleidimo iš pareigų panaikintas.