Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Branduolinė eutanazija
2004-12-31
Renaldas GABARTAS
Šiandien dedamas taškas Ignalinos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus eksploatavimo istorijoje
Šiųmetinės Šv.Kalėdų ir Naujųjų sutiktuvės jauniausiame Lietuvos mieste, ko gero, niūriausios per visą trisdešimties metų Visagino gyvavimo istoriją.
29 tūkst. gyventojų turinčioje energetikų citadelėje nematyti besišypsančių veidų ir negirdėti kitur tokiu metu įprastų šėlionių klegesio.
Greta administracinio Ignalinos AE pastato žaliuojanti papuošta eglutė galėtų džiuginti nebent darželinukus. Tūkstančiui jų tėvų šios šventės galbūt paskutinės, turint neblogai apmokamą (atlyginimų vidurkis IAE - 2800 litų) darbą.
Naujametis minoras
“Jei bloko uždarymo proga surengtume kokias nors iškilmes, žmonės mūsų nesuprastų. Kai 2000-ųjų pabaigoje buvo sustabdyta garsiausia pasaulyje Černobylio atominė elektrinė, ten dirbę vyrai ryšėjo juodus raiščius. Nenustebsiu, jei tokių bus ir mūsų jėgainėje”, - klausiamas apie kolektyvo nuotaikas sakė Ignalinos AE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas.
Ignalinos AE vadovybė nusprendė gruodžio 31-ąją - oficialią pirmojo reaktoriaus sustabdymo dieną - į jėgainę neįleisti jokių pašaliečių.
“Per visą šio reaktoriaus darbo laiką nuo 1983-iųjų planiniam remontui esame jį stabdę maždaug 50 kartų, technine prasme viską žinome iki menkiausių smulkmenų. “Lietuvos energijai” nusiuntėme prašymą leisti mažinti elektros gamybą, gavome atitinkamą atsakymą, todėl 20 valandą liks veikti tik antrasis blokas. Visgi tai atsakinga procedūra todėl nenorėtume, kad kas nors blaškytų specialistų dėmesį”, - dėstė V.Ševaldinas.
Istorinio įvykio išvakarėse sutikęs priimti “Kauno dienos” žurnalistus IAE vadovas sakė, kad pirmasis reaktorius vadinamajame šaltajame rezerve atsidurs 9 metais anksčiau, nei buvo planuojama jėgainę projektuojant ir statant. Jo teigimu, apgailestauti ar bandyti ką nors įtikinėti, kad blokas patikimas ir saugus, nebėra prasmės, nes politiniai sprendimai dėl nepriekaištingai veikiančio ūkio subjekto eutanazijos jau seniai priimti.
“Žinoma, mūsų žmonės nusiminę ne dėl tariamos neteisybės ar kokių nors dvigubų standartų, bet kur kas proziškesnių priežasčių. Akivaizdu, kad darbo vietų mažėjimas yra neišvengiamas, o daugeliui čia šaknis suleidusių ir pakankamai solidaus amžiaus sulaukusių specialistų po IAE uždarymo rasti nišą naujai veiklai bus labai sudėtinga. Dabar jėgainėje dirba 3500 žmonių, kurių amžiaus vidurkis siekia 45. Daugelis jų - pakankamai siauros specializacijos ir vargu ar yra geidžiamiausia prekė darbo rinkoje”, - samprotavo V.Ševaldinas.
IAE vadovo teigimu, nors ir puoselėdami viltis, kad įvykių eiga gali pasikeisti, pirmalaikiam jėgainės uždarymui buvo rengiamasi nuo pat 1999-ųjų, kai buvo priimta Nacionalinė energetikos strategija. Pagal patvirtintą elektrinės reorganizacijos planą vietoj buvusių padalinių čia buvo įkurtos penkios savarankiškos valstybinės bendrovės, aptarnaujančios ne tik elektrinę, bet ir mėginančios konkuruoti visos Lietuvos rinkoje.
“Nuo 2000-ųjų iki šiol personalo skaičius sumažėjo maždaug 1500 žmonių. Kitais metais, po pirmojo bloko sustabdymo, atleisime dar apie 200 darbuotojų. Laikantis įstatymų jie bus įspėti ir bedarbiais taps maždaug po 10 mėnesių. Šias problemas stengiamės spręsti kaip įmanoma humaniškiau, visus veiksmus deriname su profsąjungomis, atsižvelgiame į daugybę įvairių aplinkybių. Pavieniai specialistai patys randa darbą ir išvažiuoja gyventi tiek į Rytus, tiek į Vakarus. Tačiau nemaža dalis žemesnės kvalifikacijos darbuotojų greičiausiai bus priversti minti darbo biržos slenkstį. Veiklos baigiamoje statyti naujoje Visagino katilinėje, plečiamoje branduolinių atliekų saugojimo aikštelėje ir dar keliuose objektuose pakaks tik dešimtims mūsų žmonių. Vienas rimčiausių užimtumo projektų - dabar reaktorių remontuojančios brigados pagrindu kuriama įmonė, galėsianti dirbti bet kokiuose energetikos objektuose”, - vardijo V.Ševaldinas.
Viskas arba nieko
Pasak jėgainės direktoriaus, galimybes neskausmingai spręsti nedarbo problemas lemia ir reaktoriaus stabdymo finansavimo ypatumai. Uždarius 1-ąjį bloką energijos gamyba IAE sumažės maždaug 40 proc., tačiau elektros energijos pardavimo kaina dėl to nesikeis. Stabdomas reaktorius šiuo metu pakrautas branduoliniu kuru, o kasečių aušinimo baseinas tuštinti bus pradėtas tik parengus saugyklas 2008-aisiais. Neveikiančio bloko priežiūrai reikės solidaus būrio kvalifikuotų specialistų, sudėtingų technologijų ir pinigų - maždaug po 15 mln. eurų per metus. Galutinai abu IAE reaktoriai (antrasis blokas turėtų būti sustabdytas iki 2010-ųjų) bus išvalyti tik 2015-aisiais.
“Nors jėgainės eksploatavimas bus nutraukiamas vadinamuoju nedelstino išmontavimo būdu, daugelis sistemų ardyti bus pradėtos tik po 10 metų. Dabar galima demontuoti tik dalį sistemų”, - aiškino V.Ševaldinas.
Klausiamas, ar verta skubėti atlikti šiuos darbus - galbūt dalį infrastruktūros pavyktų panaudoti naujos branduolinės jėgainės statyboje, jei tokiai būtų pritarta, Ignalinos AE vadovas patikino, kad tai neįmanoma.
“Net jei Lietuva ryžtųsi likti branduolinės energetikos valstybe po IAE sustabdymo, neatsirastų nė vienos modernius reaktorius projektuojančios ir gaminančios kompanijos, kuri sutiktų, tarkim, panaudoti esamas turbinas. Tai įmanoma tik teoriškai, tačiau praktiškai - supančioti rankas ar kojas atomininkams neracionalu ir netikslinga. Toks sprendimas žymiai sumažintų elektrinės patikimumą ir veiklos efektyvumą, todėl arba projektas būtų įgyvendinamas nuo nulio, arba jo visiškai atsisakoma”, - įrodinėjo V.Ševaldinas.
Beje, šiais metais Prancūzijos ir Vokietijos ekspertai atliko išsamią Ignalinos AE aikštelės studiją ir išsklaidė senus mitus apie šios teritorijos netinkamumą atominei elektrinei. Tiek seismologiniu, tiek grunto struktūros požiūriu, čia galima statyti mažiausiai porą reaktorių.
“Kiti mūsų privalumai - elektros perdavimo ir komunikacijos linijos, geri keliai, pakankamas vandens rezervuaras, patyrusių energetikų miestas. Skirtingais apskaičiavimais, greta Visagino statant naują jėgainę būtų galima sutaupyti iki 20 proc. lėšų, - vardijo IAE generalinis direktorius. - Rengiant detalųjį projektą šie dalykai būtų patikslinti, tačiau yra vienas “bet”. Investuotojams reikia aiškaus signalo apie principinę Lietuvos poziciją: statyti naujus branduolinius reaktorius ar ne. Pasakius “taip”, neabejotinai būtų su kuo derėtis dėl bendradarbiavimo, nes Europoje tokioms jėgainėms tinkamų aikštelių nėra daug. Bet kokiu atveju, padarydama tokį pareiškimą, Lietuva niekuo nerizikuodama gautų profesionalų tokių ambicingų planų ir rinkos situacijos įvertinimą”.
Mirtinos šiukšlės
Vienas didžiausių rebusų, liksiančių po Ignalinos AE uždarymo neabejotinai bus panaudotų branduolinio kuro kasečių ir radioaktyvių atliekų saugojimas. Specialistų skaičiavimais, Lietuvą kamuosiančios branduolinės “pagirios” - 18 000 panaudotų branduolinių kuro kasečių bei 100 tūkst. kub. metrų radioaktyvių atliekų kalnas.
Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros (RATA) pareigūnai kol kas tik ieško atsakymų į klausimus, ar techniškai įmanoma Lietuvoje įrengti giluminį radioaktyvių šiukšlių kapinyną, kiek atsieitų tokia statyba, kiek kainuotų tokių atliekų laidojimas kitose šalyse ir pan. Aišku tik tai, kad tokio pobūdžio problemų sprendimo patirtis kol kas gana kukli visame pasaulyje.
Beje, Ignalinos AE dar 1995-aisiais buvo pradėtas eksploatuoti 70 tonų presas, kuris radioaktyvias atliekas suspaudžia į 0,8 kub. metro tūrio, 600-700 kg sveriančius briketus.
RATA specialistų teigimu, lig šiol neišspręsta problema yra itin didelio aktyvumo branduolinės atliekos. Tiksliau - panaudoti reaktoriaus komponentai bei “tuščios” kuro kasetės, kurias būtina bent penkerius metus laikyti vandenyje ir taip užkirsti kelią išsilydymui. Tik po to tokias medžiagas galima krauti į specialias talpyklas ir rengti tikroms pakasynoms. Kada ir kur jos įvyks, kol kas nežinia.
V.Ševaldinas, vardydamas galimus IAE panaudoto kuro problemos sprendimo būdus, pastebėjo, kad egzistuoja urano prisodrinimo technologijos, leidžiančios sėkmingai antrą kartą naudoti kuro kasetes.
“Teoriškai įmanoma branduolines atliekas parduoti kaip žaliavą, tačiau kas yra naudingiau ir pigiau, kol kas nėra aišku. Apskritai į daugelį radioaktyvių medžiagų utilizavimo klausimų atsakyti turės ateities kartos. Kol kas galima džiaugtis tik tuo, kad turime patikimas laikinas saugyklas, kurių statybą finansuoja ES”, - konstatavo IAE vadovas.
Niūrios nuotaikos
Gruodžio 31-osios išvakarėse “Kauno dienos” žurnalistams buvo suteikta galimybė pabendrauti su pirmąjį IAE reaktorių stabdysiančia valdymo centro komanda. Itin stropiai saugomoje požeminėje dispečerinėje buvę penkti vyrai suko akis nuo fotokameros blyksnių ir bendravo itin taupydami žodžius.
“Mes iš tiesų neturime ko džiaugtis. Sustabdžius reaktorių jis bus aušinamas, plaunamas ir valomas dar mažiausiai mėnesį. Darbas tarsi tas pats, tačiau ar gali visavertis jaustis kapitonas, dirbdamas visiems laikams prie kranto prišvartuotame laive”, - liūdnai kalbėjo vienas valdymo centro operatorių.
Jo teigimu, tikimybė pereiti dirbti į antrojo bloko valdymo centrą egzistuoja nebent teoriškai, nes ten taip pat triūsia puikiai su savo darbu susitvarkančios trys specialistų brigados.
“Mintys apie ateitį niūrios, po studijų Kauno technologijos universitete ir papildomų mokslų jėgainėje dirbu tik 4 metus, tačiau Visagine spėjome suleisti šaknis, normaliai įsikurti. Dabar su viskuo teks atsisveikinti ir iš naujo kabintis į gyvenimą”, - niūriai kalbėjo dėmesį į neprašytus svečius atkreipęs dispečeris.
Ekskursijoje mus lydėjusi jėgainės informacinio centro vadybininkė Ina Didžiulytė prašė suprasti ir nesistebėti darbuotojų nuotaikomis, nes daugelis jų Ignalinos AE atidavė visą gyvenimą.
“Jie lig šiol neišgirdo nė vieno argumento, kodėl reikėtų jėgainę numarinti anksčiau laiko. Priimtą politinį sprendimą daugelis čia triūsiančių traktuoja kaip tam tikrą ES šantažą, iš esmės nepaliekant teisės rinktis. Juolab kad IAE uždarymo išlaidos iki 2020 metų gali siekti beveik 3 mlrd. eurų”, - sakė I.Didžiulytė.
ES 2001-2003 metais jau skyrė Lietuvai 828 mln. litų parengiamiesiems darbams, susijusiems su Ignalinos AE uždarymu. 2004-2006 metais ES yra patvirtinusi 1,1 mlrd. litų paramą, o 2007-2013 metais Europos Komisija pasiūlė skirti dar 2,812 mlrd. litų.
Energetikos krizės nebus
Pirmasis elektrinės reaktorius pradėjo veikti 1983-iųjų gruodžio 31 dieną, antrasis buvo paleistas 1987 metų rugpjūčio 31-ąją.
Ignalinos elektrinėje ketinta įrengti ir trečią bloką, tačiau jo statybos 1987-aisiais buvo užkonservuotos, o 1989 metais - visiškai sustabdytos.
Šiuo metu Ignalinoje pagaminama apie 80 proc. Lietuvoje sunaudojamos energijos, tačiau, energetikos specialistų teigimu, energijos stygiaus sustabdžius pirmąjį reaktorių Lietuva neturėtų pajusti.
“Lietuva praranda turėtus galingumus, tačiau turi juos kuo kompensuoti - tam bus panaudojami Vilniaus, Kauno ir Lietuvos elektrinės pajėgumai”, - sakė bendrovės “Lietuvos energija” vadovas Rymantas Juozaitis.
Jo teigimu, elektros energijos poreikis žiemos metu gali siekti 1800-1900 megavatų, todėl sustabdžius pirmąjį Ignalinos elektrinės reaktorių, o antrajam veikiant visu pajėgumu, papildomai reikėtų apie 500-600 megavatų.
“Lietuvos energijos” parengtame veiksmų plane, kuris turėtų padidinti energetikos sistemos patikimumą, numatoma papildomai išbandyti Lietuvos elektrinės šaltame rezerve esančius generavimo blokus, palaikyti aukštesnį vandens lygį Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės viršutiniuose baseinuose. Jei netikėtai sustotų vienintelis Ignalinos AE blokas, avarijų prevencijai skirta automatika per 5 minutes įjungtų avarinį galios rezervą - Latvijos Pliavinės, Rygos ir Kegumo hidroelektrines (760 MW) bei Lietuvos Kruonio HAE (600 MW). Šis avarinis rezervas veiktų apie 12 valandų - kol būtų išnaudotas visas hidroelektrinių viršutinių rezervuarų vanduo.
