Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Blogiukų mokykloje nėra namų darbų
2002-10-04
Daugelis moksleivių mokytis nenori, tačiau bijo, kad jų neišmestų ir iš Jaunimo mokyklos, nes kitaip neteks valstybės paramos
“Mūsų mokykloje nereikia ruošti namų darbų, - tvirtino Prano Eimučio jaunimo mokyklos direktorius Vytautas Joniškis. - Jie neužduodami”. Šios mokyklos 4-10 klasėse mokosi 130 kauniečių. Daugelis čia besimokančiųjų buvo išmesti iš kitų mokyklų dėl nedrausmingo elgesio, blogo mokymosi.
Bėgdavo iš pamokų
“Ar tave vadino kvailiu? Nevykėliu? Mūsų mokykloje tu būsi protingiausias”, - padrąsina naujokus direktorius V.Joniškis. Mokyklos vadovas tiki, kad bent kai kurie moksleiviai čia sugebės atgauti pasitikėjimą savimi ir savo sugebėjimais. V.Joniškis aiškino, kad namų darbų daugelis vis tiek nedarys, tad juos užduoti nėra jokios prasmės. Viską stengiamasi atlikti per pamokas.
Trylikametis Gediminas Žadavičius, kuriam šie metai “blogiukų” mokykloje - pirmieji, pasakojo, kad iš senosios mokyklos buvo išmestas todėl, kad nuolat bėgdavo iš pamokų. “Būdavau namie, o nuo mamos slėptis nereikėdavo, nes jos nebūdavo”, - sakė šeštokas.
Septintokas Karolis Brazauskas taip pat dažnai tyčia praleisdavo pamokas, tačiau jis namuose nesėdėdavo. “Važinėdavausi autobusais, nukakdavom prie Kauno marių, Lampėdžių karjero. Žiemą ant ledo lakstydavom”, - nenoriai kalbėjo Karolis. Paklausus, kaip jam šioje mokykloje pavyksta išsisukti nuo pamokų, papurtė galvą: “Čia nebėgu”.
Direktorius savo valdas vadina edukacine klinika, kur atgaunamas ar įgaunamas noras mokytis, ko nors pasiekti gyvenime. “Senovės išminčius sakė, kad žmogų galima pamaitinti dvejopai - duoti jam žuvį ir pamiršti, kad toks egzistuoja. Žmogus bus sotus tą dieną, kitą dieną jį vėl reikės maitinti. Ir taip visą laiką. Mes stengiamės išmokyti pasidaryti meškerę ir pačiam pasirūpinti savimi”, - mokyklos tikslą įvardijo V.Joniškis.
Nori dirbti, o ne mokytis
“Tėvai galvą nuims, jei ir iš čia išmes”, - paaiškino Karolio klasės draugas Tomas Pletkus. Pasak vaikinų, šioje mokykloje, kaip ir senojoje, negalima daryti tų pačių dalykų: bėgti iš pamokų, rūkyti, gerti alkoholį, keiktis ir panašiai, tačiau lengviau mokytis. Mokykloje, kurią anksčiau lankė Tomas, jam sunkiai sekėsi matematika ir lietuvių kalba, todėl ir išmetė.
Per pamokas jis teigia tik išdykaudavęs ir taip trukdydavęs mokytojams. Pabėgę iš mokyklos eidavo žaisti kompiuterinius žaidimus ar po statybas pasitrainioti. Baigęs Prano Eimučio jaunimo mokyklą, tai yra 10 klasių, mokytis toliau jis nenori. “Darbo ieškosiu, tikriausiai staliaus. Neketinu daug merginų turėti, užteks vienos”, - apie gyvenimo planus kalbėjo Tomas.
Šią vasarą mokykloje veikė viešųjų darbų stovykla, kur darbavosi 6 moksleiviai, tiesa, šiek tiek vyresni. Jiems buvo ne tik sumokėtas minimalus atlyginimas, bet ir buvo išduoti socialinio draudimo pažymėjimai. Pernai keli moksleiviai turėjo progą padirbėti UAB “Adranas”. Jie mokėsi taisyti naudotą garso ir vaizdo bei buitinę techniką. Firmos generalinis direktorius Petras Žižys, jaunimo mokyklos globėjas, moksleiviais nusiskundimų neturėjo, tad firmoje padirbėti galės gal ir kiti moksleiviai. P.Žižys mokyklai padėjo įrengti istorijos - geografijos kabinetą, padovanojo daug audio ir video technikos.
Turi dvi siuvimo mašinas
Penkiolikametė Birutė Bieliauskaitė pradėjo lankyti šią jaunimo mokyklą, kai vidurinėje buvo palikta antriems metams. Čia ji - jau ketveri metai. “Kaip ir daugelis mano pažįstamų, nepraleidžiu progos užsukti į kompiuterių klasę”, - nenori atsilikti nuo savo bendraamžių Birutė.
Kitais metais, baigusi šią jaunimo mokyklą, ji planuoja būti kirpėja arba kosmetologe. “Nežinau, ar daug devintokų ir dešimtokų norės mokytis siūti mokyklos siuvykloje. Daugelis vyresnių klasių moksleivių neketina nieko mokytis ir baigę mokyklą”, - kalbėjo mergina.
Direktorius istorikas V.Joniškis ir nesitiki, kad vos į jo vadovaujamą mokyklą atklydę nepažangūs ir gyvenimo nelepinti vaikai pavirs į moksliukus ir visuomeninės veiklos entuziastus. “Sveikas kaip ridikas ir neturi traukos darbui, nes dirbant nematė tėvo, motinos. Svarbiausia šių kūdikių nepalikti likimo valiai”, - tikino istorikas.
Šiais mokslo metais pradės veikti siuvyklėlė, kur moksleiviai galės įgyti pradinius siuvimo įgūdžius. “Po truputį bendradarbiaujame su AB “Dobilas”. Šiemet mokykla dovanų gavo antrą siuvimo mašiną, gauname medžiagų atraižų. Mokyklos plėtros plane numatoma siuvimo programą išplėsti iki rūbų modeliavimo ir jų siuvimo”, - apie papildomą moksleivių ugdymą pasakojo direktorius.
Su AB “Besserlita” deramasi dėl ikiprofesinio rengimo jų bazėje. Ši firma prisidėjo prie mokyklos patalpų įrengimo.
Padeda apsispręsti
Septintokei Oliai Lifanovai vidurinėje mokykloje labai blogai sekėsi matematika ir anglų kalba. Prano Eimučio jaunimo mokykloje ji irgi naujokė. Nors šios jaunimo mokyklos ugdymo planuose kaip atskiras dalykas yra numatytas ikiprofesinis rengimas, tam skiriamos apmokamos pedagoginės valandos minimaliam teoriniam ir praktiniam darbui, tačiau, ko norėtų išmokti, Olia dar nežino. “Aš tik septintokė, dar yra laiko, sugalvosiu”, - nesirūpino papildomais mokslais mergina.
Direktorius aiškino, kad profesijos mokoma nebus, kaip nebus suteikiama ir gamybinė kvalifikacinė kategorija. “Tai tik savotiška įžanga į profesinį rengimą, leidžiantį mūsų moksleiviui konkrečiau apsispręsti dėl savo ateities, tuo pačiu - racionaliau išnaudoti mokymuisi skirtą laiką ir lėšas - “krepšelį”, - kalbėjo mokyklos vadovas. Beje, visi mokytojai savo dalyko gali mokyti tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis, tad mokykloje yra sudarytos rusų ir lietuvių klasės.
Grįš atgal
Devintokė Ernesta Mečinskaitė pavasarį iš senosios mokyklos į Prano Eimučio perėjo savo noru. “Susidraugavau su mergina, kuri čia mokėsi. Ji vis pasakodavo, kokie geri mokytojai ir kaip nesunku čia mokytis. Pasitariau su mama ir perėjau į Jaunimo mokyklą, tik po to sužinojau, kad tai - “blogiukų” mokykla”, - pasakojo Ernesta.
Ji po šio trimestro žada grįžti į buvusią mokyklą. “Gaila palikti draugus, tačiau čia - tik 10 klasių, o ne 12 kaip vidurinėje”, - aiškino penkiolikametė. Ernesta teigia, jog jaunimo mokyklos neklaužados, kurių čia netrūksta, jos nesugadino, neįkalbėjo atsainiai žiūrėti į mokslus, neįtraukė į “man niekas nerūpi” būrelį.
“Paprastai tie, kuriems kažkas rūpi, ir tie, kuriems niekas nesvarbu, daug nebendrauja, todėl nemanau, kad per kelis mėnesius moksleiviai vieni kitus spėtų labai paveikti. Be to, čia gana griežta tvarka, daug kas prisibijo direktoriaus, todėl stengiasi šunybių nekrėsti”, - samprotavo dainuoti mėgstanti kaunietė. Šio užsiėmimo, kuriuo susidomėjo ankstesnėje mokykloje, ji nemetė ir lankydama Jaunimo mokyklą. Dainuoja ne tik per muzikos pamokas, bet ir per įvairias šventes mokslo draugams.
Ji prisiminė prieš keletą metų jų mokyklą baigusią merginą, kuri “atgavo protą”, įgijo vidurinį išsilavinimą ir įstojo į Kauno technologijos universitetą.
Rengia savarankiškam gyvenimui
Direktorius neslėpė, kad kai kurie moksleiviai yra teisti už vagystes ar kitokius nusikaltimus. Priimant mokytis į tokius “žygius” neatsižvelgiama. “Apie 80 procentų šio jaunimo yra iš socialiai remtinų šeimų. Kai kurie čia lankosi dėl pažymos, jog mokosi, tad gali gauti valstybės skiriamą pašalpą”, - dėstė V. Joniškis.
Pasak jo, mokykla įpareigota jaunam žmogui ne tik suteikti standartų reikalavimus atitinkantį išsilavinimą, bet ir parengti jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Gerai būtų, jei mokyklą baigęs jaunuolis taptų ne tik valstybės resursų naudotoju, bet ir potencialiu jų kūrėju.
Parengtame perspektyviniame mokyklos plėtros plane numatomas problemiškų moksleivių reabilitacijos centras. “Tikimės, kad steigėjai tam padės, juolab kad mūsų projektams jie pritaria, matydami naudą ne tik moksleiviams, bet ir valstybiniu mastu, nes vieno moksleivio išlaikymas mūsų mokykloje kainuoja apie 3,5 tūkstančio litų per metus, kai auklėtinis auklėjimo darbų kolonijoje “kainuoja” apie 18 tūkstančių litų per metus. Akivaizdi materialinė nauda, nekalbant jau apie asmenybės ugdymą”, - kalbėjo pedagogas.
Mokykla, Kauno miesto švietimo skyriaus vedėjo A.Bagdono rūpesčiu, pernai mokslo metus pradėjusi V.Krėvės prospekto 50-ajame name ir gavusi vieno fligelio du aukštus, vis plečiasi. Tačiau, kaip pasakojo direktorius, patalpų dar trūksta.
