Bejėgiškumo seansai


2003-07-19
Bejėgiškumo seansai
Ar galime vadintis teisine valstybe, jeigu nesugebama nubausti net jau žinomų pažeidėjų bei nusikaltėlių

Politikai, ypač valdžios atstovai, dažnai mėgsta pabrėžti: esame laisva, nepriklausoma, teisinė valstybė. Tačiau gyvenimas neretai rodo visai ką kita.

Už mažą nusikaltimą nuteisiama greičiau

Kad esame laisva valstybė, vargu ar reikėtų ginčytis, ar esame teisinė - reikėtų rimtai suabejoti. Iki šiol dauguma stambius finansinius nusikaltimus padariusių nusikaltėlių išvengė bausmės ir ramiai sau gyvena šaipydamiesi iš aklos mūsų Temidės. Kodėl taip yra?

Lietuvoje sukurta gremėzdiška, paini, dažnai prieštaringa, neefektyvi ir neteisinga įstatymų, įvairių teisinių aktų, reglamentų tvirtovė. Visuomenės poreikius ji tenkina neplaningai, nekoordinuotai ir dažniausiai pavėluotai. Gana greitai už smulkius, mažareikšmius nusikaltimus nubaudžiami neturtingi žmonės, tačiau jokio atpildo dažniausiai nesulaukia pavogusieji ar iššvaisčiusieji milijonus, pasinaudoję tarnybine padėtimi.

Nukentėjusysis turi mažiau teisių

Dabar daugelis puikiai suvokia, kad mūsų įstatymai tikra Dievo dovana įvairiems teisės pažeidėjams bei nusikaltėliams. Jų teisės yra ginamos kur kas labiau negu nukentėjusiųjų. Iš esmės kaltininkas, padaręs nusikaltimą, gero advokato padedamas, dėl vienokių ar kitokių formalumų (nepastovios psichikos, nepilnametis, afekto būklė, trūkstant dar vieno įrodymo, neatvykus bylos dalyviams ir t.t. ) gali išvengti pelnytos bausmės.

Ypač dėkingi mūsų įstatymų leidėjams turėtų būti patys žiauriausi nusikaltėliai, žmogžudžiai, kurie nusipelno mirties bausmės. Skubant į Europos Sąjungą, mirties bausmė buvo panaikinta, nors dauguma žmonių buvo kitokios nuomonės. Jeigu ir toliau šalyje vyraus tokia situacija, gali tekti grįžti prie šio klausimo.

Viską lemia pinigai

Pasakojama, kad kai kuriuose kalinių lageriuose beveik kasdien įvykdavo žmogžudystės, kai buvo panaikinta mirties bausmė. O ją įvedus, žmogžudystės iš esmės išnykdavo. Pasirodo, kad žmogžudžiai, kaip ir visi, bijo mirties, ir tai juos sulaiko

Gangsterius, mafijozius, vagis ir kitokius nusikaltėlius šiandien mažai jaudina juridinė atsakomybė už savo veiksmus, jog jie net nesusimąsto apie galimus padarinius, nes yra tvirtai įsitikinę, kad advokatai vienaip ar kitaip padės išsisukti. Tokie ciniškai juokauja, kad juos pasodinti į kalėjimą gali tik tas, kuris turi kelis milijonus litų. Juk kiek stambių nusikaltimų buvo padaryta denacionalizuojant, privatizuojant, išvežant ir parduodant valstybės turtą, kurio jau mažai beliko.

Žmonės nusivylę teisingumu

Visuomenė pastaruoju metu vis garsiau reikalauja, kad valdžia nubaustų, kaip ir kitus vagis (vadinkime daiktus tikrais vardais), tuos valdininkus, kurie įsigijo žemės sklypus vaizdingiausiuose ir prestižiškiausiuose Lietuvos kampeliuose, pasinaudodami tarnybine padėtimi (iš viso apie 900 sklypų). Tačiau liūdna praktika rodo, kad nusikaltėliams, apvogusiems kitus Lietuvos žmones, dėl vienokių ar kitokių gudrybių, formalumų, nevienodo įstatymo traktavimo, pavyks išsisukti. Sklypai bus perrašyti kitiems asmenims ir t.t. Nubaustas gali būti, kaip sakoma,- iešmininkas. Dvi televizijos laido: “Pjūvis” ir “Prašau žodžio” klausė televizijos žiūrovų, ar jie tiki, kad bus atstatytas Lietuvoje socialinis teisingumas, ar viskas liks tik politikų ir valdininkų šnekomis. Dauguma žmonių įsitikinę, kad viskas taip ir liks šnekomis. Skaudu, bet visuomenė jau nebetiki valdžios teisingumu. Gal reikėtų kokio nors parodomojo teismo piktnaudžiautojams tarnybine padėtimi, kad tai būtų pamoka visiems. Juk negali taip būti, kad valstybė, skelbianti save teisine, nerastų būdų, kaip įgyvendinti teisingumą.