Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Be teisėjo mantijos
2004-08-10
Giedrė BUDVYTIENĖ
Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris - netipiškas vyras:
jis prisimena vestuvių datą ir pastebi naujus žmonos batelius
Su juoda teisėjo mantija ir teisėjo ženklu ant krūtinės Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris atrodo griežtas ir rūstus.
Žmogus, kurį valdo protas, o ne jausmai, ir kurio nesujaudins ašaros. E.Kūris svarsto, kad teismo salėje kitokio įspūdžio ir negali sudaryti. Tačiau pasibaigus darbo valandoms solidus teisininkas gali elgtis ir laisviau.
Laisvalaikis juk tam ir skirtas, kad atsipalaiduotum.
Apgaulingas įvaizdis
Kai susitikome su Konstitucinio Teismo pirmininku pirmadienio rytą jo darbo kabinete, jis vilkėjo paprastu kostiumu, šviesiais marškiniais bei kaklaraiščiu - taip pat, kaip ir daugelis kabinetuose dirbančių vyrų. Įsitaisęs patogiame odiniame fotelyje su kavos puodeliu rankose nė kiek nepriminė oficialaus pareigūno.
“Mantija - tai ne tik rūbas, teisėjo ženklas su grandine - ne šiaip papuošalas, jie įpareigoja susikaupti ir elgtis rimtai. O po darbo būna visaip. Na, nesu jau toks griežtas, kaip kai kam galbūt atrodo.
Laisvalaikiu su draugais galiu ir kaip jaunystėje pakvailioti”, - sako pašnekovas. “Ar esu tolerantiškas? Norėčiau manyti, kad taip. Tačiau, - iškart priduria, - tik ne blogiems darbams”.
Visai neseniai baigėsi E. Kūrio atostogos, tad matyti, jog jis yra pailsėjęs ir atsipalaidavęs. Tiesa, liepos viduryje Konstitucinio Teismo pirmininkui teko nutraukti poilsį ir vienai dienai sugrįžti į darbą, kad priimtų Prezidento Valdo Adamkaus priesaiką.
Šie metai E.Kūriui buvo nelengvi: Konstituciniam Teismui teko nagrinėti ne vieną su Prezidentūros skandalu susijusią bylą. Jų eigą atidžiai sekė vos ne visa Lietuva.
Teismo posėdžius nuolat tiesiogiai transliavo televizija, jie buvo visuomenės dėmesio centre. O kartu - ir E.Kūris, vadovavęs šiems procesams.
“Mano atostogos buvo visai paprastos. Dalį jų praleidau kaime, sodyboje netoli Merkinės, miškuose prie Nemuno. Dar buvome nuvažiavę prie jūros, į Nidą”, - lakoniškai, kaip tikras tuščiažodžiauti nemėgstantis teisininkas, pasakoja E.Kūris.
Sodyboje, į kurią mielai važiuoja ir savaitgaliais, tik ilsisi. Daržų nei sodų neaugina. Nei žvejoja, nei medžioja. Tik grybauja.
Tiesa, šiemet itin daug dar tų grybų nebuvo. Bet į mišką, kuris yra čia pat, už tvoros, Teismo pirmininkas ne kartą buvo išėjęs. Ir grįžo netuščiomis. Grybus sakosi mėgstąs ne tiek valgyti, kiek rinkti, tiksliau, rasti.
Kai lieka laiko
E.Kūrio darbo diena ne visuomet baigiasi po darbo valandų, nes darbotvarkėje dažnai dar lieka pažymėtas vienas kitas neišspręstas klausimas ar susitikimas. “Bet būna, kad lieka laiko ir poilsiui”, - sako pašnekovas ir kartu išsiduoda, kad tai būna ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Ką veikia laisvalaikiu? Kaip visi: eina pasivaikščioti, skaito, klausosi muzikos, susitinka su draugais.
Deja, šiuos laisvalaikio užsiėmimus į antrą planą neretai nustumia mūsų laikų liga - televizija. Dažną vakarą, užuot paėmęs į rankas knygą ar įsijungęs muzikos centrą, žiūri žinių ir kalbančių galvų laidas.
Ką skaito, jei televiziją nurungia knyga? “Viską. Neskaitau tik chemijos vadovėlių ir telefonų knygų”, - šmaikštauja Teismo pirmininkas. Surimtėjęs sako, kad stengiasi skirti dėmesio ir profesinei, ir grožinei literatūrai.
Klausiu, ar mėgsta poeziją. E.Kūris atsako anksčiau labai mėgęs ją skaityti, bet pastaruoju metu jaučiasi apleidęs ir net pasigenda.
“Voltas Vitmenas, Dylanas Tomas, Edvardas Estlinas Kamingsas, Paulius Celanas,” - vardija mėgstamiausius autorius.
“Austrų poeto Celano “Mirties fuga” man yra vienas nuostabiausių eilėraščių, kuriuos kada nors teko skaityti”, - sako teisininkas. Beje, kai kurių angliškai rašančių poetų kūrybą jis moka ir originalo kalba.
Iš lietuvių poetų labai mėgsta Sigitą Gedą, Antaną A.Jonyną, Joną Strielkūną, Joną Juškaitį, Justiną Marcinkevičių, Marcelijų Martinaitį.
Pašnekovas prisipažįsta jaunystėje, kaip ir daugelis, pats bandęs rašinėti: “Ir, manau, kai kurie bandymai gal ir būtų verti dėmesio. Gaila, kad iki šių dienų beveik nieko neišsaugojau”.
Nemažą fonoteką sukaupęs Konstitucinio Teismo pirmininkas muzikos taip pat klausosi vis rečiau.
Jam artimesnės ankstesnių laikų melodijos - “The Doors” su Džimiu Morisonu, “Jehro Tul”, neprilygstamas septintojo dešimtmečio miuziklas “Plaukai”. Mėgsta gerą džiazą, tačiau nelaiko savęs jo žinovu.
Fizikos epizodas
Teisininkų šeimoje užaugęs E.Kūris svarsto, kad šios profesijos pasirinkimas jam buvo tarsi neišvengiamas: “Gal kraujas šaukė, gal auklėjimas lėmė. Niekas manęs neagitavo, kad būtinai turiu tapti teisininku”.
Tiesa, jo teisininko karjeros kelyje buvo fizikos epizodas. Baigdamas mokyklą E. Kūris staiga susidomėjo fizika. Ir įstojo jos studijuoti. Tačiau po metų vis tiek pabėgo į teisę.
“O iki tol svarstymų buvo įvairių. Antai vienu metu labai norėjau studijuoti Rytų kalbas, konkrečiai - japonų. Mokytis būtų reikėję Maskvoje. Neišvažiavau. Tačiau kelias frazes japoniškai moku, gal kada pravers? - nusišypso. - Kaip tik rytoj susitinku su vienu japonų profesoriumi, galėsiu nors pasisveikinti jo gimtąja kalba”.
Teisės studijas pasirinko ir E.Kūrio dukra iš pirmosios santuokos Ieva. E.Kūris tikina, jog jokios režisūros čia nėra, tačiau nenoromis gali kilti minčių apie teisininkų dinastiją.
Kas žino, gal teisę rinksis ir dešimtokas sūnus Kasparas. E.Kūris sako, kad tai jo nenustebintų. Apie jaunylio devynmečio Aleksandro ateities planus kol kas anksti diskutuoti, nes jis vis nori būti kuo nors kitu. “Pirmiausia jam reikėtų išmokti rašyti be klaidų”, - sako berniuko tėtis.
Namų fronte
“Darbas ir šeima neturėtų konkuruoti tarpusavyje. Bet taip jau išeina, kad dažnai asmeniniai, namų ir šeimos reikalai nukenčia, nes darbas reikalauja daugiau laiko, nei trunka darbo diena. Kaip galiu, taip ir derinu”, - dėlioja gyvenimo prioritetus.
Paklaustas, kas - jis ar žmona - namų fronte užima priešakinę liniją, atsako: “Turiu prisipažinti, kad žmona Audronė. Jai geriau sekasi planuoti ūkį ir tvarkyti buitį negu man. Jau seniai su tuo susitaikiau”.
“Na ne, negalvokite, kad vinies neįkalu”, - juokiasi paklaustas. Bet jeigu reikia remontuoti sugedusį čiaupą, verčiau kvies santechniką, nes “kiekvienas turi daryti tai, ką geriausiai išmano”.
“Nesu technikos žinovas, ji manęs nedomina. Ir su prietaisais dirbti nesiveržiu. Jei ir imuosi ką nors taisyti, tai dar nereiškia, kad pataisysiu. Galiu ir sugadinti”.
Sūnaus auklėjimo našta Kūriai dalijasi. Svarbus ne kiekvieno indėlis, o rezultatas. Nors rezultatas kol kas netenkina, rezervų čia dar daug: E. Kūris džiaugtųsi, jei Aleksandras labiau klausytų tėvų ir mokytojos, neišdykautų per pamokas.
Teismo pirmininkas stengiasi rasti laiko ir vyresniems vaikams, nors gyvenant atskirai tai sunkiau.
Parduotuvės E.Kūriui varo nuobodulį, nors kur dėsies - vis tiek reikia po jas vaikščioti. Bene vienintelė išimtis - knygynai, į kuriuos jis užsuka savo noru ir dažnai.
Nebūtinai pirkti, kai kada pakanka tik pabūti tarp knygų ir jas pavartyti. Didesnių pirkinių Kūriai dažnai išsirengia kartu.
Netipiškas vyras
Antroji E.Kūrio santuoka trunka jau dešimtmetį. Apie tai, kaip susipažino su penkeriais metais jaunesne žmona Audrone, ekonomiste, kuri dirba banke “NORD/LB Lietuva”, kalba šykščiai.
“Labiausiai nemėgstu tokių klausimų: kaip susipažinote, kas patraukė, kas patiko, ar ilgai rėžėte sparną... Tai juk intymu, ne laikraščiams skirta. Susipažinome taip, kaip susipažinome. Galiu pasakyti tik tiek, kad Audra buvo mano sesers draugė”, - nenoromis pasakoja. Ir priduria, jog neketina “išversti marškinių ir visiems demonstruoti, kas po jais”.
Vis dėlto prisipažįsta, kad santuoka su Audrone yra sėkminga. “Kaip galėtų būti kitaip?” - nustemba paklaustas, ar prisimena savo vestuvių datą. “Rugpjūčio 5 diena, po trijų dienų. Šiemet dešimt metų, kai esame susituokę”.
Teismo pirmininkas neišduoda, kaip planuoja pažymėti šią datą. “Mes susituokėme, mes ir pažymėsime”, - išsisuka nuo atsakymo. Tačiau sprendžiant iš to, kad jis apgailestauja, jog šiemet rugpjūčio 5-oji yra ketvirtadienis, o ne penktadienis ar savaitgalis, kažkokia staigmena, matyt, sumanyta.
E.Kūris patikina turįs gerą atmintį. Aišku, prisimenąs ir žmonos bei vaikų gimimo dienas. “Sakoma, kad geras vyras yra tas, kuris prisimena žmonos gimimo dieną, bet neprisimena gimimo metų. Bet aš ir metus prisimenu”, - juokdamasis patikslina.
Nemažai vyrų nepastebi pasikeitusios žmonos šukuosenos ar naujų batelių. Tačiau E.Kūriui tokių problemų neiškyla: “Kaipgi, viską pastebiu. Ir pasakau, kaip man patinka. Na, o jei kartais ir nepasakau pirmas, tai paklaustas dar labiau giriu”.
Sveikatingumo eksperimentai
Sportui, ypač aktyviam, 43 metų amžiaus E.Kūris kol kas sakosi neskiriąs dėmesio. “Nors gal ir reikėtų”, - pasvarsto.
Paklaustas apie tai, kokį maistą mėgsta, atsako be užuolankų: “Visokį. Kad tik būtų daug ir skanu. Tiesiog mėgstu pavalgyti”. Tačiau iškart prisipažįsta, kad jau porą savaičių bando maitintis sveikiau, koreguoti savo valgiaraštį.
Bet šis laikinas valgiaraščio pakeitimas - tai tik eksperimentas po atostogų. “Atostogaudamas tikrai nenorėjau savęs per daug varžyti. Be to, buvome Nidoje, ten dažniausiai maitinomės kavinėse, o jose viskas kaip tik man - daug ir skanu”.
Teismo pirmininkas sako, kad šiek tiek paeksperimentuos, ir tiek. Šiokia tokia įvairovė nekenkia. “O saldumynus mėgstu, - prisipažįsta, - todėl prie jų būtinai grįšiu”, - sako tvirtai, lyg skaitydamas Konstitucinio Teismo nutarimo tekstą.
