Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Bauginantis kraštas tapo savas
2007-04-21
Violeta GUSTAITYTĖ
Netikęs požiūris į senus žmones, drėgnas klimatas, kalbos barjeras buvusios kaunietės sutuoktinį amerikietį atstūmė nuo Lietuvos
Studijų metais išvažiavusiai į užsienį padirbėti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto absolventei Rasai pirmą kartą išvysta Amerika atrodė svetima ir bauginanti.
Su amerikiečiais mergina vengdavo bendrauti, jų buitis atrodė “padidinta”: dideli šaldytuvai, dideli namai, didelės mašinos. Merginą erzino ir amerikiečių mados stilius: atrodė, kad jie apskritai neturi skonio. Už Atlanto Rasą aplankiusi meilė leido geriau pažinti amerikiečius, su vienu iš jų kurti savo laimę.
Ieškojo ne laimės, o pinigų
“Žmogui būdinga ieškoti laimės, meilės, sėkmės. Kiekviena diena atneša naujas galimybes. Tik sugebėk jas pastebėti ir išnaudoti”, - sako Rasa Harvey. Ji šaknis Amerikoje suleido jau visam laikui, nors į užsienį vyko ne laimės ieškoti, o užsidirbti pinigų.
Lietuvoje Rasa studijuodama VDU paskutiniame kurse dirbo anglų kalbos mokytoja Lengvosios pramonės ir paslaugų mokykloje. Studijų metais kiekvieną vasarą stengdavosi išvažiuoti į užsienį. Pirmosios trys vasaros prabėgo Anglijoje, o 1998-aisiais pagal studentų vasaros darbų programą Rasa išvažiavo į Ameriką. Sugrįžusi į Kauną baigė studijas ir apsisprendė vėl vykti į Ameriką.
Atvykėliams iš pradžių dažniausiai tenka dirbti juodus, nekvalifikuotus darbus. Antra vertus, čia geriausiai įsisavinamas Amerikos kalbos ir kultūros pradžiamokslis.
Rasa Delavero valstijoje dirbo Atlanto vandenyno pakrantės kurortinių miestelių picerijose, restoranuose, viešbučiuose. Gyveno nuomojamame bute kartu su keletu studentų, atvažiavusių iš įvairių Rytų Europos kampelių.
“Kad būtų pigiau, - sako Rasa. - Nebuvo lengva, nes visada stengiausi dirbti dviejose vietose: ryte - viešbutyje, vakare - restorane. Norėjau susitaupyti ir namo parsivežti daugiau pinigų.”
Bet praėjus vasarai Rasa namo negrįžo, nes rudeniop ištekėjo.
Lietuva ir krepšinis - susiję žodžiai
Iš pradžių Amerikoje Rasa jautėsi nejaukiai, bijojo, kad nesupras amerikiečių ar jie jos nesupras. Bet nerimas buvo nepagrįstas - žmonės buvo draugiški.
“Visiems buvo įdomu, iš kur aš ir ką čia veikiu, - pasakojo Rasa. - Kai pasakydavau, kad esu iš Lietuvos, dauguma iš karto prisimindavo mūsų krepšinio komandą ir didžiuodamiesi, kad žino, išvardydavo lietuvių krepšininkų pavardes.”
Daug kas Rasai Amerikoje atrodė neįprastai. Nors universitete anglų kalba jai sekėsi gerai, tačiau amerikiečių tarimas iš pradžių buvo neįkandamas. Nutiko ne vienas kuriozas. Po pusvalandžio pokalbio su draugu Deividu, tuo metu dar tik būsimuoju vyru, paaiškėdavo, kad kalbasi apie visai skirtingus dalykus. Pasijuokę pradėdavo iš naujo.
Rasą erzino amerikiečių aprangos stilius, bet vėliau suprato, kad jų credo - patogumas. “Vien išvaizda įspūdžio nebedaro. Visų visuomenės klasių atstovai laisvalaikiu mūvi patogius džinsus, avi sportbačius. Sunku atskirti milijonierių nuo padavėjo”, - tvirtino Rasa.
Merginą žavi vyresnio amžiaus amerikiečių gyvenimas: jis daug aktyvesnis nei jų bendraamžių Lietuvoje. Amerikos senukai gyvena visavertį gyvenimą: visai senučiukai vairuoja automobilius, keliauja, dėvi jaunatviškus drabužius, vaikšto į kavines ir restoranus.
“Mano vyro 85-erių metų močiutė kiekvienais metais pati savo automobiliu atvažiuoja iš Floridos aplankyti savo vaikų į už tūkstančio mylių esantį Delaverą. Ji avi aukštakulnius batelius, vaišinasi viskiu ir eina prie vandenyno pasideginti ir maudytis”, - žavėjosi Rasa.
Močiutė gyvena Floridoje ant vandenyno kranto esančiuose vyresnių žmonių namuose. “Prieglauda šiuos namus sunku pavadinti: visi senukai turi atskirus butus su vaizdu į vandenyną”, - tvirtino Rasa.
Anūkėlį prižiūrėjo močiutė iš gimtinės
Pažintis su Deividu Rasai buvo lemtinga. Jis lietuvaitę sužavėjo gera širdimi, humoro jausmu. Netrukus pora susituokė Las Vegase.
“Ištekėjus gyvenimas pasikeitė. Norėjosi pastovesnio darbo, gyvenamosios vietos, todėl greitai išsikraustėme į Virdžiniją, kur nusipirkome namą. Vyro paskatinta universitete studijavau informatiką”, - sakė Rasa.
Baigusi studijas jauna moteris dirbo to paties universiteto interneto svetainės dizainere. Po poros metų susirado darbą nedidelėje kompanijoje, kur iki šiol dirba kompiuterių programuotoja.
Rasa su Viljamu daug keliavo, aplankė San Franciską, Holivudą, Niujorką, Čikagą, Las Vegasą, Bahamų salas, Kanadą. Gimus sūnui Viljamui, gyvenimas sukasi arčiau namų: šeima vyksta į Vašingtoną, lanko muziejus, eina į parką, dažnai važiuoja prie Atlanto vandenyno.
Sūneliui Viljamui dabar - vieni metai. Rasa dirbo iki pat gimdymo. Į darbą grįžo, kai Viljamui suėjo trys mėnesiai. Mažylį iki 9 mėnesių prižiūrėjo iš Lietuvos atvažiavusi Rasos mama. Po to Viljamą leido į lopšelį-darželį, už kurį kas savaitę moka po 255 dolerius.
“Šeimų požiūris į vaikus ir jų auklėjimą Amerikoje šiek tiek skiriasi nuo lietuviškojo, - mano Rasa. - Vaikai JAV - prabanga, todėl šiam žingsniui atsakingai pasirengiama ir vaikus dažniausiai gimdo perkopusios 30-metį mamos, kai šeima turi materialinį pagrindą po kojomis. Socialinės garantijos gimus kūdikiui - gana menkos. Motinai dažniausiai skiriamos šešios savaitės apmokamų atostogų, todėl darželį vaikai pradeda lankyti labai anksti. Dažnoje amerikiečių šeimoje krykštauja po 3-5 vaikus. Atrodo, kad vaikai - jų pagrindinis tikslas ir laimė. Tėvai dažniausiai visas laisvas dienas leidžia su vaikais, todėl parkuose, kavinėse, muziejuose, bažnyčiose daugiausiai lankosi visomis šeimomis. Vaikai iki dvylikos metų niekada nepaliekami vieni namuose ar gatvėje.”
Sūnų moko kalbėti lietuviškai
Rasa su šeima šiuo metu gyvena Virdžinijos valstijoje Sterlingo miestelyje. Turi savo namą, kurį įsigijo iš banko pasiėmę paskolą. Tai jau jų antri namai Virdžinijoje. Į juos persikraustė prieš susilaukiant sūnelio.
Jų gyvenamajame rajone Sterlinge - švara ir tvarka, gražiai sutvarkyta aplinka, nerasi apleistų kampelių, kur kerotų piktžolės, mėtytųsi šiukšlės.
“Amerikiečiai kraustosi palyginti dažnai: vidutiniškai kartą per 7 metus. Priežastys įvairios: šeimos pagausėjimas, naujas darbas ir panašiai”, - sako Rasa. Į darbą ji važiuoja savo automobiliu, vyras Deividas - savo.
“Be mašinos Amerikoje neapsieisi, - pastebi Rasa. - Darbo reikalais dažnai važiuojame į Vašingtoną, kuris yra pusė valandos kelio nuo namų.” Deividas - kompiuterių programuotojas didelėje kompanijoje, kuri dirba su įvairiomis valstybinėmis organizacijomis.
Rasai ir Deividui svarbiausia šeima, saugūs namai. “Kiekvieną dieną po darbo su vyru lenktyniaujame, kuris pirmas pasiims sūnelį iš darželio, - pasakoja Rasa. - Vakarais visi trys ruošiame vakarienę, skaitome, žaidžiame ar einame į parką. Tai maloniausia dienos dalis.”
Rasai malonumo teikia ir tenisas, kavinėje su drauge praleista valandėlė. Netoliese gyvena jos geriausia draugė, kuri taip pat atvažiavusi iš Lietuvos. Jaunos moterys pasišneka lietuviškai, dažnai prisimenami smagūs studentavimo laikai Lietuvoje. Vieną kitą lietuvį Rasa sutinka savo lietuviškojoje parapijoje. Ji priklauso Vašingtono lietuvių bendruomenei. Čia dažnai vyksta įvairūs renginiai, paminimos šventės, kartą per mėnesį laikomos lietuviškos Mišios.
“Visada įdomu susitikti su lietuviais, pasiklausyti jų istorijų. Dauguma lietuvių čia jau seniai: įleidę šaknis, turi darbus, namus, sukūrę šeimas”, - pasakoja Rasa.
Ji savo sūnelį Viljamą moko kalbėti lietuviškai: nori, kad jis pažintų savo šaknis ir susikalbėtų su savo seneliais Lietuvoje.
Rasa su šeima kasmet atvažiuoja į Lietuvą, aplanko tėvus, brolį, gimines, draugus. Šių kelionių ji laukia nekantraudama: norisi vėl pasivaikščioti pažįstamomis gatvėmis, pasėdėti studentiškų laikų kavinėje, paskanauti lietuviškos juodos duonos.
“Mano vyrui Lietuva patinka, bet ilgam čia apsigyventi nenorėtų dėl kalbos barjero, drėgno klimato, požiūrio į vyresnius žmones, - tvirtina Rasa. - Aš jau per giliai suleidusi šaknis Amerikoje ir nebesiryžčiau grįžti į Lietuvą. Nors pirmaisiais metais kasdien ilgėjausi Lietuvos, namų, vis ieškojau galimybių grįžti, bet laikui bėgant pripratau prie stiliaus, papročių, tapau JAV piliete ir suvokiau, kad dabar čia mano namai, šeima. Daugiau nebesiblaškau, čia tikiuosi nugyventi savo gyvenimą.”
