Bananai noksta po šaltu Lietuvos dangumi


2003-01-24
Daiva VALEVIČIENĖ
Bananai noksta po šaltu Lietuvos dangumi

Dešimtys tonų egzotinių vaisių kasdien atkeliauja į Kauno parduotuves, o pirkėjai būgštauja, ar juose neviršytos chemikalų dozės  

“Pirkėjas visuomet teisus”, - tarsi užkeikimą kartoja prekybininkai ir kenčia, kaip minios žmonių vaisių ir daržovių skyriuose rankomis maigo lengvai pažeidžiamą produkciją. Pirkėjas, išsirinkęs, jo nuomone, tinkamiausią vaisių, vėl sunerimsta. Toks gražus bananas ar apelsinas be gerokos chemikalų dozės tikriausiai neatlaikytų kelionės iš tolimų egzotiškų kraštų.

Gal geriau suvalgyti lietuvišką obuolį? O šis prekybininkams toks neparankus - kartais kreivašonis, kartais dėmėtas ir visuomet nesurūšiuotas pagal dydį, nors pagal reikalavimus dideli ir maži obuoliai negali kainuoti vienodai. Apie visa tai ir kalbamės su kelių didmeninės vaisių ir daržovių prekybos įmonių atstovais.  

Kasdien - dešimtys tonų  

Importuotojų ir didmenininkų nuomone, Lietuvos pirkėjai dėl per didelės pasiūlos išlepo, nebenori netobulo vaisiaus, mėgsta rinktis iš daugybės. Štai kodėl “Citromos” sandėlyje Urmo bazėje išrikiuota net dešimt apelsinų rūšių iš Ispanijos, Graikijos, Italijos, Maroko, Pietų Afrikos Respublikos - didelių, mažesnių, supakuotų tinkleliuose, oranžinių ir geltonų. Šiek tiek mažesnis obuolių, kriaušių, mandarinų ir citrinų pasirinkimas.

“Anksčiau žmonės pirkdavo citrinas dėžėmis, o dabar - kilogramais”, - komentuoja komercijos direktorius Jurgis Radvikeris, pažvelgęs į sandėlyje krepšius pildančius smulkiuosius prekiautojus. Jie taip pat sudaro dalį nuolatinių pirkėjų. Stambesniesiems užsakyta produkcija išvežiojama “Citromos” transportu. Kasdien aptarnaujama apie 200 klientų, iš sandėlio išvežama 10-30 tonų vaisių ir daržovių. Asortimente - 77 pozicijos. Įskaitant braškes, ličius, karambolas, kinkanus, kurių paklausa atsiranda tik prieš savaitgalį.

Firmos “Langlita” direktorius ir savininkas Edvardas Burneika sako, kad pasitenkina kur kas siauresniu asortimentu, prekiauja labiausiai perkamais vaisiais - lenkiškais obuoliais, ispaniškais, itališkais ir graikiškais citrusiniais vaisiais. Per šį sausį jau pardavė 180 tonų obuolių, 30 tonų apelsinų ir 5 tonas citrinų.  

Reikia daug ir iškart  

“Lietuviški obuoliai savo kokybe dar negreitai prilygs lenkiškiems, be to, tenykščiai ūkininkai prisitaikę prie rinkos reikalavimų”, - sako E.Burneika.

“Samsonas” savo parduotuvių tinklą aprūpina vaisiais ir daržovėmis jau dešimtį metų. “Įvežta produkcija aprūpiname dar apie 180 klientų, kasdien į įvairias miesto vietas išvežame apie 8 tonas vaisių ir daržovių. Nebesivaikome egzotikos kaip iš pradžių, nes pastebėjome, kad ji nuostolinga, žmonės linkę pirkti tik tai, kas reikalingiausia. Žiemą išauga citrusinių vaisių paklausa. Mes juos įsivežame tik iš Ispanijos, kol nesibaigia tenykščių vaisių derlius. Tada perkame užaugintus Pietų Afrikos Respublikoje. Vasarą citrinas gauname iš Argentinos”, - sako importo vadybininkas Saulius Kapočius. Šį sausį iš “Samsono” sandėlių kasdien išgabenamos 2-3 tonos apelsinų, 4 tonos mandarinų ir po toną citrinų bei bananų. Bananai Lietuvą išties pasiekia žalutėliai. Prieš pateikiant parduotuvėms, nokinami specialiose dujų kamerose. Jei būtų kitaip, greitai taptume supuvusių bananų kraštu. “Ekvadore, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Gvatemaloje, Meksikoje skinami neprinokę bananai, tik taip jie gali pasiekti tolimas šalis. Jau ką tik nuo to paties medžio nuskinti bananai būna kelių rūšių - didesni laikomi geresniais. Pagal rūšis bananai sudedami į dėžes. Natūraliai nokinami ant medžio vaisiai sunoksta skirtingu laiku ir būtų neįmanoma nustatytais terminais patiekti užsakomo kiekio”, - sako įmonės “Citroma” komercijos direktorius Jurgis Radvikeris. Jis “Kauno dienos” žurnalistams parodė ir bananų nokinimo kamerą. “Samsonas” tokios nebeturi, neseniai ji sudegė drauge su sandėliu.  

Dujų kamera  

“Jei vienoje dėžėje būtų skirtingo sunokimo bananai, parduotuvėms būtų nepatogu - pirkėjai nori vaisių kaip iš paveikslėlio, o žalesni arba su taškuota žieve jiems nebepatinka. Nors tą žievę iškart nulupa ir numeta”, - šypsosi jis.

Bananų nokinimo kamera atrodo neefektingai - didoka patalpa, kurioje net lubos padengtos metalo lakštais. Atvežti bananai su dėžėmis ten iškart sukraunami. Neprinokusių bananų negalima laikyti žemesnėje nei 13 laipsnių temperatūroje, jie tampa pilki. Po dviejų ar trijų savaičių sugenda net žali bananai, todėl jų stengiamasi ilgai nelaikyti. Nutarus nokinti, beveik parą kameroje didinama temperatūra, o paskui dar parą laikoma medicininio etileno dujų aplinkoje. Po to bananai tebeatrodo žali - spalvą iki komerciškai geltonos jie keičia dar apie savaitę. Citrusiniai vaisiai Lietuvoje jokiais chemikalais neapdorojami - didelės tarptautinės firmos juos padengia plonutėliu vaško sluoksniu vos nuskynus - vaisiai mažiau džiūva ir gražiai blizga. Jei vaisiai apdoroti, tai turi būti nurodyta ant dėžių ir etikečių. Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos Rinkos priežiūros skyriaus vadovas Petras Tartėnas sakė, kad pastaraisiais metais dėl importinių vaisių kokybės nebuvo kilę nesusipratimų ar skandalų, negauta pranešimų apie apsinuodijimus. Bananų nokinimas etileno dujomis yra leistinas, Klaipėdoje šis verslas itin populiarus. Etilenas vaisiuose nesikaupia, jis suskyla ir vartotojams nepavojingas.