Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Babelio biblioteka
2006-03-25
Lietuviška Stokholmo sindromo versija
Raimondas Kašauskas, žinomas vyresnės kartos lietuvių prozininkas (g. 1934), dėl psichoanalitinio savo kūrybos pobūdžio, pasakojimo stiliaus ir lokalizuotos romanų veiksmo vietos literatūros kritikų neretai gretintas su V.Folkneriu, išleido naują romaną “Milijoną! arba Stokholmo sindromas” (“Vagos” leidykla). Šiuolaikiškai aktualizuota kūrinio konfliktinė situacija - “trileriška” įkaitės drama - iš pažiūros lyg ir labiau pritiktų kitokio amplua rašytojui nei R.Kašauskui, atstovaujančiam lėtam, epiškai ramiam, neretai elegiškam pasakojimui.
Ir vis dėlto pasirinktas būtent toks išeities taškas: nusikaltėlis, apiplėšęs ir peršovęs laiškininkę, paima įkaite jauną moterį ir užsidaro jos bute reikalaudamas milijono. Du žmonės lieka vieni akis į akį, ir skaitytojas turi progą susipažinti su lietuviška vadinamojo “Stokholmo sindromo” versija (Stokholme įkaitė ištekėjo už banko plėšiko, todėl pagrobėjo ir aukos suartėjimas vadinamas Stokholmo sindromu.) Ar gali atsirasti tarp jų bent kibirkštėlė artumo, ar vien tik priešiškumas ir nuožmūs jausmai žvarbią gruodžio naktį, kai lauke ir širdyse nyku?.. Kas augina nusikaltėlius, kodėl jų tiek daug šiuolaikiniame pasaulyje? Kodėl iš pažiūros paprasti vaikinai tampa prievartautojais ir pagrobėjais, žudikais? Kodėl taip nebranginama savo gyvybė? Taigi R.Kašauskas vis dėlto lieka ištikimas tiek savo socialinei problematikai, tiek stilistikai ir nė neketina lįsti ne į savo - detektyvų, trilerių, intriguojančių siužetų kūrėjų - valdas.
Dar vieno meno šedevro paslaptis
Prieš metus lietuviškai pasirodžiusio rašytojos Treisi Ševaljė (Tracy Chevalier) romano “Mergina su perlo auskaru” skaitytojai (jame autorė subtiliai interpretavo įžymiojo XVII a. olandų tapytojo Johaneso Vermejerio vieno paveikslo atsiradimo istoriją), manau, tikrai nenusivylė ir skubės perskaityti dar vieną šios be galo įstabios autorės analogiško pobūdžio romaną “Dama su vienaragiu”, kurį prieš pat Vilniaus mugę išleido “Versus aureus” (vertė Irena Jomantienė).
Kaip ir prieš tai minėtame kūrinyje, “Damoje su vienaragiu” T.Ševaljė, meistriškai supynusi istorinius faktus su vaizduote, atskleidžia dar vieno meno šedevro paslaptį. Paslaptingai kerinčių viduramžių gobelenų ciklas kabo gerai saugomoje Paryžiaus muziejaus salėje. Gobelenuose vaizduojama, kaip moteris vilioja vienaragį, tačiau tikroji jų sukūrimo istorija nėra žinoma lig šiol.
1490-ųjų Paryžius. Apsukrus kilmingas prancūzas Jonas Le Vistas užsisako šešetą prabangių gobelenų pažymėti savo kylančiai padėčiai karaliaus dvare. Gobelenų eskizams piešti jis pasisamdo charizmatišką, pasipūtusį, tačiau subtilaus talento Nekaltąjį Mikalojų. Piešiant eskizus, jam į akį krinta šeimininko dukra Klaudija. Siekdamas jos, menininkas įsipina į trapių santykių tarp vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų, įsimylėjėlių ir tarnų tinklą. Paskui su eskizais jis išvyksta į šiaurę, į Briuselį, kur bus audžiami gobelenai. Briuselio meistras Jurgis nuo Koplyčios rizikuoja viskuo, ką turi, kad tik spėtų užbaigti reikliam prancūzui gobelenus - puikiausią ir sudėtingiausią darbą, kokį kada nors yra audusi jo dirbtuvė. Audėjas su šeima nepasirengęs gundymams ir vilionėms, tad šis užsakymas ir susidūrimas su gyvenimo mačiusiu Paryžiaus dailininku išsunkia juos iki paskutinio lašo. Šio darbo rezultatas pakeičia jų gyvenimus, sustabdytus gobelenuose - tiems, kas moka žiūrėti. Taigi T.Ševaljė dar sykį demonstruoja neįtikėtinas dvasines gelmes, kurias turi galios sužadinti tiktai nemirtingas meno kūrinys.
Kuprotas gyvenimas
Kauniškė leidykla “Obuolys”, nuolat “palaikanti ryšį” tarp literatūros ir kino meno, suskubo išleisti amerikiečių rašytojos Ednos Enės Prū (E. Annie Proulx) apysaką “Kuprotas kalnas”, įkvėpusią režisierių Angą Lee pagal šį kūrinį susukti bene garsiausią pasaulyje praėjusių metų filmą. Neseniai turėjome progą stebėti “Kuproto kalno” triumfą šiųmetėje amerikietiškų “Oskarų” apdovanojimų ceremonijoje, taip pat tebegalime filmą pasižiūrėti Lietuvos kino teatruose ir palyginti jį su literatūriniu variantu. Suprantama, geriausiai žiūrėti filmą prieš tai perskaičius knygą.
Tai santūriai, netgi atšiaurokai papasakota, vesterniškai neromantizuota dviejų kaubojų gyvenimo istorija, kurios veiksmas rutuliojasi Vajominge, įstabaus laukinio grožio gamtos fone. Tai paprasto, minimalistinio, kiek primenančio hemingvėjišką manierą, stiliaus pasakojimas apie dviejų atžarių ir niekam nereikalingų kaimo berniūkščių draugystę. Nuošalioje kalnuotoje vietovėje du paaugliai, atsiskyrę nuo viso pasaulio, gerą pusmetį gano avis. Podraug su dvasiniu artumu jie vienas kitam ūmai pajunta ir fizinę aistrą, kuri pamažu virsta didžiausia jų paslaptimi, brangenybe, tačiau kartu ir prakeiksmu. Visa tai tęsiasi daugiau nei dvidešimtį metų, netgi jiedviem sukūrus savo atskiras šeimas. Viena vasara ant Kuproto kalno ir ten užgimęs jausmas amžinai pakeičia jų gyvenimus. Jie mėgina šio jausmo atsikratyti tarsi kupros, išsiskiria ir vėl susitinka, kol pagaliau suvokia, kad jų ryšys, kuriam toks nepakantus įniršęs aplinkinis pasaulis - brangiausia, ką jie turi...
Parengė Jonas VABUOLAS
