REKLAMA
2014 m. Lapkričio 22 d.

Auksinis žaizdų gydymo standartas


2006-05-31
Auksinis žaizdų gydymo standartas

Rimčiau ar lengvai susižalojus svarbu tinkamai suteikti pirmąją pagalbą

Kiekvienam iš mūsų pasitaiko įsipjauti pirštą ar ranką, nusibrozdinti kojas ar kitaip susižaloti. Žaizdų būna įvairių - gilių pjautinių, plėštinių, nedidelių įdrėskimų, nubrozdinimų ir kt. Apie jų gydymą kalbėjomės su Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus vadovu, Lietuvos žaizdų gydymo asociacijos pirmininku docentu Ryčiu RIMDEIKA.

- Kaip gydyti nedideles žaizdas, įdrėskimus?

- Tokias žaizdas galima gydyti namuose patiems. Tik reikia žinoti, kur riba tarp didelės ir nedidelės žaizdos. Jei esame susižaloję panašiai, kaip jau yra buvę, ir žaizda sugijusi, tada galime bandyti gydytis patys. Bet jei įtariame, kad kažkas ne taip ar žaizdos pojūčiai keisti, keliantys nerimą, atsiranda skausmas, patinimas ar paraudimas, tada jau reikia kreiptis į gydytoją. Mediko pagalbos reikia ir tada, jei žaizda labai pastebimoje vietoje. Galbūt susiuvus ją, suklijavus specialiomis priemonėmis, randas bus mažiau pastebimas.

- Kokiomis priemonėmis galime žaizdas gydyti namuose?

- Susižalojus būtina teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Jeigu žaizda pjautinė, plėštinė, joje gali būti svetimkūnių: žemių, stiklo, purvo. Žaizdą reikėtų išplauti po tekančio iš čiaupo vandens srove. Nereikėtų naudoti jodo priemonių, briliantinės žalumos ar spirito, nes tai dažniausiai ne padeda, o tik sukelia nereikalingą skausmą. Žaizdą išplovus, ją reikėtų nusausinti ir uždėti kokį nors tvarstį, kuris turėtų būti mūsų vaistinėlėje. Vaistininkas gali patarti, kokių tvarsčių atsargų turi būti namuose. Manau, kad reikėtų turėti modernios tvarsliavos, kuri, žaizdai gyjant, atsiskiria lengvai, nedraskydama žaizdos. Perrišant išvengiam skausmo, taip pat audinių tampymo, draskymo, pakartotinio kraujavimo.

Jei iš karto po sužalojimo žaizda kraujuoja, reikėtų paimti sterilią ar bent jau švarią servetėlę, palaikyti 5-10 minučių prispaudus ja žaizdos kraštus. Dažniausiai to užtenka, kad kraujavimas sustotų. Susižalojus ranką ar koją, ją reikėtų pakelti aukščiau širdies lygio ir taip pabūti 5-10 minučių. Per tiek laiko dažniausiai susidaro tvirtas kraujo krešulys ir kraujavimas sustoja.

Kad žaizda gerai gytų, liktų mažesnės žymės, būtina ją gydyti po tvarsčiu. Nerekomenduotinos įvairios, anksčiau naudotos liaudiškos priemonės - kopūsto lapai, šaltalankiai, šalpusniai ar trauklapiai. Jie gali įnešti infekciją.

- Kokie naujausi žaizdų gydymo metodai?

- Žaizdų gydymas tobulėja, atrandamos naujos priemonės. Nustatyta, kad žaizda gyja gerai tik tada, kada joje yra pakankamai drėgmės. Kaip gamtoje per sausrą nyksta visa gyvybė, taip ir žaizdoje: džiovinamoje, gydomoje be tvarsčių, ji išdžiūsta ir negyja. Auksiniu standartu tapo žaizdos gydymas po tvarsčiu. Be to, kartais galima tiesiai į žaizdą arba prie jos pridėti specialių priemonių, kurios skatina žaizdos gijimą. Jos organizmo panaudojamos kaip statybinės medžiagos atkuriant sužalotus audinius. Tokios medžiagos dažniausiai yra vandenyje tirpios ir apibrėžiamos hidrogelio pavadinimu. Hidrogelis - tai vandeninis gelis. Jų yra įvairių. Kokį naudoti konkrečiu atveju, patars vaistininkas arba gydytojas.

- Ką daryti, kai norime, kad po susižalojimo liktų kuo mažesni randai?

- Randai arba žymės visada lieka, tik vienur mažiau pastebimi, kitur - daugiau. Po paviršinių sužalojimų randai yra tokie smulkūs, kad jų beveik nematyti. Didelių, gilių sužalojimų atvejais, be abejo, randai arba pigmentacijos dėmės lieka kur kas didesni. Jas galima panaikinti, bet kaip tai padaryti, patars gydytojas. Gydymo būdų yra įvairių: chirurginis, tvarstymas įvairiais pleistrais.

Kalbėjosi Violeta GUSTAITYTĖ