Atžalų šunkeliai
Įžymybių vaikai ir vaikaičiai neretai pasuka į klystkelius ir tėvams suteikia daug skausmo bei rūpesčių
Buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo vaikaitės jungtuvės, kurioms pavasario pradžioje pasaulio žiniasklaida skyrė išskirtinį dėmesį, veikiausiai tapo reta išimtimi, kai įžymybių atžalos savo tėvams ir seneliams suteikia džiaugsmo ir pasididžiavimo. Dažniausiai būna atvirkščiai: dėmesio ir gyvenimo šiltnamio sąlygomis išpaikintos jaunos būtybės pasuka šunkeliais - į alkoholizmo ir narkotikų, kai kada net į kriminalinių nusikaltimų liūną, iš kurio išsikapanoja tik vienetai.
Lietuva - ne išimtis
Savo gimdytojams nemalonumų pridaro ir Lietuvos politikų bei kitų įžymybių atžalos. Didelis skandalas kilo, kai paaiškėjo, jog į narkotikų pelkę klimpsta vieno žymiausių konservatorių veikėjo - Jurgio Razmos duktė Agnė. Sutrikęs tėvas tada žiniasklaidai aiškino, jog tai jam tapo dideliu netikėtumu ir smūgiu.
Nemažai rūpesčių estrados žvaigždei Stasiui Povilaičiui daro jo duktė Agnė, nuolat įsivelianti į istorijas, kurias fiksuoja teisėtvarkos pareigūnai. Viena jų baigėsi vaikino mirtimi, kuri tebeliko paslaptimi.
Politiko, praminto ubagų karaliumi, vienas sūnų irgi ne sykį turėjo reikalų su teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnais.
Verkė iš laimės
Iškilmės, kovo pradžioje vykusios Maskvoje, tapo reta išimtimi, kai atžalų artimųjų neslegia rūpesčiai, o, priešingai, jų veiduose švyti pasididžiavimas.
Jau anksčiau storuose respektabiliuose žurnaluose - Elle, Vogue ir kituose 23 metų Kseniją Virganskają buvo galima išvysti apsirengusią itin prabangiai. Tai nieko nuostabaus, nes ji M.Gorbačiovo, nuolat skaitančio labai brangiai apmokamas paskaitas ir net reklamuojančio picas, vaikaitė.
Neseniai įvykusios K.Virganskajos jungtuvės su publikai mažai žinomu Kirilu Solodu buvo triukšmingos.
Kaip pastebėjo Vokiečių banga, vestuvės tapo svarbiu įvykiu Maskvos elito gyvenime. Jaunųjų tėvai įsidrąsino tiek, kad į puotą pakvietė net prezidentą Vladimirą Putiną. Jis, žinoma, iškilmėse nedalyvavo, bet jauniesiems parodė didelį dėmesį: atsiuntė įspūdingą puokštę gėlių ir sveikinimo telegramą.
Maskvos žiniasklaida pranešė, kad tuo metu, kai jaunieji keitėsi žiedais, M.Gorbačiovas nesigėdydamas verkė. Bet po to jis ilgai šoko su jaunąja.
Pasak Vokiečių bangos, paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas verkė iš laimės.
Kitiems buvusiems SSRS lyderiams vaikų ir vaikaičių pokštai dažniausiai sukeldavo tik skausmą ir nusivylimą.
Visiškai prasigėrė
1998-aisiais Maskvos srities Domodedovo rajono psichiatrijos ligoninėje visiškai prasigėrusi ir visų pamiršta mirė Galina Brežneva, visagalio SSRS lyderio Leonido Brežnevo duktė. Prieš pat mirtį ji prarado vasarnamį ir tėvo dovanotas brangenybes.
Keturios Galinos santuokos buvo nesėkmingos. Vaikai nuo jos nusisuko, nes paskutiniais savo gyvenimo metais ji gyveno kaip valkata. Štai ką 1996-aisiais apie buvusio generalinio sekretoriaus dukterį rašė Vokietijos laikraštis Berliner Zeitung: Buvusio sovietų imperijos lyderio duktė gyvena netoli Maskvos esančiame vasarnamyje. Prie vartų nuolat budi milicininkai, kad Galina Brežneva nepaspruktų į sostinę ir ten neprikrėstų kokių nors šunybių, tai ji labai mėgsta daryti. Rinkdama po kiemą išmėtytus butelius, daugiausiai nuo degtinės, ji retsykiais šūkčioja milicininkams, primindama jiems, kas ji buvo praeityje. Dabar ji - niekas. Neturi teisės net savo surinktus butelius parduoti - šios paslaugos ji priversta prašyti kaimynų. Šios moters išvaizda visiškai neprimena ankstesnės didybės, kuomet ji puošėsi pasakiškos vertės brangakmeniais.
Galiausiai duktė Viktorija ją atidavė į psichiatrijos ligoninę. Ten G.Brežneva ir baigė savo gyvenimo kelią.
Sūnus palaidūnas
Nuo dukters Galinos neatsiliko ir sūnus Jurijus, vienu metu turėjęs SSRS užsienio prekybos ministro pirmojo pavaduotojo postą. Pikti liežuviai tada Maskvoje plakė, kad tik generalinio sekretoriaus sūnus gali turėti tokį postą, nors neišsipagirioja ištisomis dienomis.
Retsykiais J.Brežnevas išvykdavo į Vakarus, kur sukeldavo milžinišką publikos ir žiniasklaidos susidomėjimą. Paskutinį kartą tai buvo, likus vieneriems metams iki tėvo mirties. 1981-aisiais jis vadovavo Sovietų Sąjungos delegacijai, kuri viešėjo Italijoje.
J.Brežnevo saulė nusileido, kai prie sovietų valstybės vairo stojo Jurijus Andropovas, mėginęs Sovietų Sąjungoje įvesti šiokią tokią drausmę.
Panašūs likimai
G.Brežnevos likimas labai panašus į Rumunijos diktatoriaus Nikolajaus Čaušesku dukters Zojos gyvenimo kelią. Abi merginos užaugo tarsi rojuje.
Zoja, kaip rašo savaitraštis Argumenty i fakty, lydėdavo tėvą kiekvienoje jo kelionėje į užsienį. Merginai patikdavo, kad jis dovanomis ją tiesiog užversdavo.
Zoja mėgo gyvenimo, kuris jai atrodė nuostabus, malonumus. Bet dabar, rašo savaitraštis, ji pavirto ligota 51 metų moterimi, vengiančia kontaktų su pasauliu, kurio pati ji nenori matyti. Pasak savaitraščio, įsisenėjęs alkoholizmas padarė savo - Zoja Čaušesku vangiai reaguoja į aplinką.
Jos brolis Nikus gyvenimą baigė irgi nykiai. Po gruodžio revoliucijos, per kurią jo tėvai buvo sušaudyti, sūnus pateko į kalėjimą, o po to mirė nuo pernelyg didelio vienu ypu išgerto alkoholio kiekio.
Įjunko į narkotikus
Buvusiam Bulgarijos diktatoriui Todorui Živkovui dar būnant valdžioje daug nemalonumų pridarė jo duktė Liudmila, kuriai jis vienu metu buvo patikėjęs net kultūros ministrės postą.
Liudmilai, kaip ir jos kolegėms - Galinai iš Maskvos ir Zojai iš Bukarešto - galbūt stigo tik paukščių pieno. Išlepinti žmonės nuo gyvenimo be rūpesčių greitai pavargsta, todėl ima ieškoti stimuliatorių. Prieinamiausi - alkoholis ir narkotikai.
Tėvas apie dukters pragaištingą aistrą narkotikams sužinojo tuomet, kai Sovietų Sąjungoje prasidėjo vadinamoji pertvarka. Maskvos spauda tada pasijuto laisva, ir Komsomolskaja pravda pranešė, kad Bulgarijos kompartijos generalinio sekretoriaus duktė jau nebegali apsieiti be kvaišalų.
Dar būdama kultūros ministre, L.Živkova kartą buvo užsukusi į Kauną. Čia jos viešnagę aprašinėję žurnalistai stebėjosi, kodėl viešnia tokia sunykusi, fiziškai silpna, irzli. Bet tai buvo dar prieš Komsomolskaja pravda publikaciją, atskleidusią baisią paslaptį.
L.Živkova mirė, sulaukusi vos 43 metų.
Aviacijos generolas
Bakchą garbino vos ne visų sovietinių vadų atžalos, pradedant nuo tautų tėvo vaikų ir baigiant Jurijaus Andropovo sūnumi, kurį galingajam KGB pirmininkui teko gydyti nuo alkoholizmo.
Ši liga pražudė ir vieną Josifo Stalino sūnų - Vasilijų. Jauniausiasis sūnus buvo diktatoriaus numylėtinis, todėl greitai pajuto savo vertę - elito vaikų mokykloje ne kartą apspjaudė mokytojus ir liko nenubaustas.
Publicistas Jurijus Žirnovas, tebetyrinėjantis Stalino vaikų gyvenimo peripetijas, savaitraštyje Komersant vlastj 2001 metais rašė, kad Vasią siaubingai išpaikino Stalino apsaugos darbuotojai, kurių kaip ugnies bijojo visų kitų žinybų atstovai.
Taip jaunasis caraitis užsiaugino ragus. Tuo netrukus įsitikino ir tėvas, įtūžio minutę pavadinęs atžalą, anot J.Žirnovo, bevaliu paaugliu ir be galo įžūliu šešku. Bet jau buvo vėlu - Vasilijaus charakteris buvo galutinai susiformavęs.
Tėvas vis dėlto mėgino sūnų kaip nors paveikti. Kadangi Vasilijus nuo jaunystės domėjosi aviacija, Stalinas sudarė sąlygas, kad atžala pasinertų į savo hobį ir kad taip bent kiek nuslopintų savo anksti išryškėjusią aistrą alkoholiui.
Vasilijus, tėvui dar gyvam esant, jau buvo aviacijos generolas leitenantas, bet jo nuotykiai jau buvo neatskiriami nuo lengvo elgesio moterų ir degtinės, teigia J.Žirnovas.
Nikitos Chruščiovo valdymo metais V.Stalinas buvo patekęs į kalėjimą - už žiaurų sugėrovo sumušimą. Išėjęs į laisvę, girtavo toliau. Diktatoriaus sūnus mirė Kazanėje 1962 metais. Jo kapas nuo tada tapo stalinistų sambūrių vieta.
Peti išdaigos
Elito jaunimas išdykauja visur - tam nekliudo anksčiau egzistavę ideologiniai skirtumai nei atviromis tapusios valstybių sienos. Tėvų ir vaikų konfliktų nestinga ir Vakaruose.
Bene didžiausias jų prieš beveik tris dešimtmečius kilo Amerikos multimilijonieriaus žiniasklaidos magnato Rendolfo Hersto šeimoje, kuri buvo laikoma vos ne etalonu.
Viskas prasidėjo 1974 metų vasarį, kai 19-metę magnato dukterį Patriciją, kurią tėvai švelniai vadino Peti, San Franciske pagrobė Išsilaisvinimo armija pasivadinusi teroristų grupuotė, raginusi Vakaruose rengti socialinę revoliuciją.
Įdomu pastebėti, kad šiai organizacijai priklausė jauni žmonės iš labai garbingų šeimų, bet joje pirmu smuiku grojo juodaodis, ne kartą sėdėjęs kalėjime už plėšimą ir kitus sunkius nusikaltimus.
Iš pradžių pagrobėjai elgėsi standartiškai - už Peti paleidimą pareikalavo išpirkos. Derybos dėl pinigų perdavimo užtruko.
Šokas tėvams
Po pagrobimo praėjus 57 dienoms, tėvus, kurie jau svajojo greitai išvysti dukterį sveiką ir gyvą, ištiko tikras šokas, kai jie gavo laišką, kuriame ji parašė, jog, niekieno neverčiama, išsižada savo gimdytojų, kurie esą buvo darbo žmonių siurbėlės, nes gyveno iš jų prakaito.
Toliau - dar gražiau: ji tėvams pranešė, kad prisijungia prie revoliucinio judėjimo, kurio tikslas - atstatyti pasaulyje socialinį teisingumą. Taip iš JAV gyvenimo išnyko magnato turto paveldėtoja Patricija ir atsirado revoliucionierė, pasirinkusi rusišką vardą - Tania.
Praėjus vos metams, gauja po banko apiplėšimo vis dėlto įkliuvo. Bet Tania už grotų praleido vos 21 mėnesį. Amerikos žiniasklaida tada piktinosi, kad tėvo turtai padėjo dukteriai išsisukti nuo rūsčios bausmės
Galiausiai Peti sugrįžo namo. Tai atsitiko po to, kai prezidentas Džimis Karteris asmeniškai davė nurodymą paleisti ją iš belangės.
Namuose ji vėl tapo švelniąja Peti. Tėvas jai viską atleido ir paliko savo turtą. Prieš kelerius metus prezidentas Bilas Klintonas buvusią revoliucionierę visiškai reabilitavo.
Skandalas šeimoje baigėsi laimingai, šiomis dienomis pastebėjo britų BBC, paskyrusi šiai istorijai specialią laidą.