Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
R.Bakas: už šildymą mokėkite vasarą
2009-01-19
Ingrida Žirlienė
Kaip atsijungti nuo centrinio šildymo? Kodėl namas dunda nuo šildymo įrenginių triukšmo? Kodėl namuose karšta, kodėl - šalta? Į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų portalo kaunodiena.lt forume atsakinėjo „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas.
Skaičiau „Kauno dienoje“, kad „Kauno Enegija“ patyrė 10 mln. litų nuostolių. Nuostolius patiriate kiekvienais metais. Aš kaip vartotojas taip pat dėl jūsų patiriu nuostolių kiekvieną šildymo mėnesį, nes jūsų įmonės tiekiamo šildymo kainos nuo gruodžio jau peržengia ekonominės logikos ribas ir daugelis mūsų rastų ir pigesnių būdų apsišildyti savo būstus. Kodėl neleidžiate nuo jūsų atsijungti? Gal galėtumėte inicijuoti šilumos ūkio įstatymo pakeitimus ir atsikratyti nuostolingų vartotojų?
Kauno energijos preliminarūs finansiniai rodikliai bus suskaičiuoti šio mėnesio pabaigoje, todėl apie nuostolius ir pajamas kalbėti dar anksti. Galiu garantuoti, kad nuostoliai bus ženkliai mažesni už paskelbtus spaudoje.
Atsijungimą nuo centrinio šildymo reglamentuoja šilumos ūkio įstatymas bei kiti normatyviniai dokumentai. Kaip jūs žinote, mieste yra specialusis šilumos tiekimo planas, kurio rengimą ir vykdymą kuruoja miesto savivaldybė. Norint atsijungti, galima kreiptis į savivaldybės komisiją, kuri sprendžia atsijungimo klausimus.
Norėčiau atkreipti dėmesį: jeigu jūs atsijungsite ir naudosite vieną kuro rūšį, galite patirti didesnes išlaidas už šilumos energiją. Prieš apsispręsdami atsijungti nuo centrinio šildymo, pasitarkite su specialistais ir įvertinkite galimas papildomas išlaidas. Kainuoja ne tik sunaudotas kuras, bet ir papildoma įranga, jos eksploatacija (elektros energija, aptarnavimas), be to, įranga sensta, todėl po 4-5 metų turėsite atnaujinti. Tai vėl papildomos išlaidos.
Pažvelkite į situaciją centrinėje Europoje, kurių šalių energetika labai priklausoma nuo vieno ekologiško kuro tiekėjo.
Ar „Kauno Energija“ prisidėtų prie daugiabučių renovacijos, investuotų (o gal planuoja ar jau investuoja) į alternatyvių energijos šaltinių paiešką bei naujo tipo, ne dujomis (deginančių šiukšles, biomasę, šiukšlėms pūvant išsiskiriantį metaną ar kitas kuro rūšis) dirbančių katilinių/elektrinių statybą, siekiant diversifikuoti vien tik nuo importuojamų dujų priklausantį Kauno miesto šilumos ūkį?
„Kauno energija“ jau kurį laiką bando organizuoti projektus, susijusius su pastatų renovacija. „Kauno energijos“ indėlis - projektų rengimas, informacijos apie šilumos suvartojimą skirtinguose pastatuose skleidimas. Akivaizdu, kad renovuoti pastatai sunaudoja labai skirtingą šilumos kiekį. Kaip pavyzdį, galime pateikti namą Radvilėnų plente 5: gruodžio mėnesį 1 kvadratinio metro šildymui energijos suvartota už 1,85 lito. Tuo tarpu kaip blogiausią pavyzdį galiu pateikti Sąjungos g. 10: už 1 kvadratinį metrą - 9,71 lito. Išvados pačios peršasi.
„Kauno energija“ 2007 metų lapkričio 30 dieną kartu su konsultantais iš KTU parengė studiją „Komunalinių atliekų deginimo stoties statyba Kaune“. Tai - pirmas žingsnis alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo srityje.
Taip pat bendradarbiaujant su kompanijomis, vykdėme projektą „Biodujų iš Kauno vandenvalos deginimas“. Noreikiškių katilinės kogeneraciniai įrenginiai iš biodujų gamina šilumą ir elektrą. Analogiškas projektas įvykdytas Domeikavos seniūnijoje: iš Lapių sąvartyno išskiriančiomis biodujomis šildomi Domeikavos gyventojų pastatai.
Kodėl „Kauno energija“ nepadaro taip, kad už šildymą būtų galima mokėti ir vasarą. Juk taip daugeliui būtų lengviau.
Dvinario tarifo taikymas yra galimas. Ne šildymo sezono metu visam namui pateikus prašymą pasirinkti dvinarį arba vienanarį tarifą gyventojai gali už šildymą mokėti ir vasarą. Pavyzdžiui, aš pats vasaros mėnesiais moku po 100 litų už šildymą, todėl žiemą esu ramus dėl sąskaitų - ypatingai sausio mėnesį.
