Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ūkininkai gali nukentėti skaudžiausiai
2003-11-03
Julius LENČIAUSKAS
Iškilo realus pavojus, kad Lietuva gali negauti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkiui
Vis daugiau abejonių iškyla dėl taip išreklamuotų ES pinigų lietaus. Šis opus klausimas savaitgalį buvo aptartas Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdyje, kuriame dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ir kiti specialistai. Daugeliu klausimų svečių ir žemdirbių savivaldos atstovų nuomonės išsiskyrė.
Parama gerokai vėluos
Europos Sąjungos institucijos niekada neslėpė, kad skirdamos paramos pinigus, griežtai kontroliuos jų panaudojimą. Iš esmės visas lėšas reikės ne “gauti”, bet sugebėti “pasiimti”. Europos Komisija, patikrinusi kandidačių į ES pasirengimą, konstatavo, kad daug kur vėluoja “namų darbai”. Ypač kritikuota kaimynė Lenkija, kuri nesugebėjo prisitaikyti prie ES įstatymų sistemos. Šią savaitę posėdžiausianti Europos Komisija žada nuspręsti, ar daliai valstybių - kandidačių reikės išsiųsti “ypatingus įspėjamuosius laiškus”. Jų esmė būtų aiški: jeigu nesugebėsite tinkamai administruoti pagal Stojimo sutartį numatytus pinigus, tai jų negausite.
ŽŪR prezidiumo svečiai - Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorius Gediminas Radzevičius, Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius, šio departamento Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Mininienė kalbėjo optimistiškai, nors pripažino, kad ateinantys ūkiniai metai Lietuvos kaimui bus gana įtempti. Reikia derinti valstybės nacionalinį biudžetą su ES parama. Beje, Europos Sąjungoje ūkiniai metai prasideda nuo spalio. Kaip žinoma, mes būsime priimti nuo ateinančių metų gegužės pirmosios. “Tai mes 2004 metais iš ES struktūrinių fondų paramos nesulauksim? O juk rinkimų agitacijoje buvo akcentuojama, kad parama plauks nuo pat įstojimo dienos”, - piktinosi ŽŪR prezidiumo narys A.Ražauskas.
Ministerijos specialistai pripažino, kad, pagal pateiktus duomenis, įstojus į Europos Sąjungą, skirti pinigai kaimą pasieks tik 2005 metais. Tačiau tuojau pat pridūrė, kad valstybė pati gali skirti papildomų pinigų dotacijoms, kurias vėliau iš Sąjungos susigrąžintų.
Agentūrai trūksta 200 tarnautojų
Pagal bendrąją ES žemės ūkio politiką, labai svarbu sukurti teisinę bei institucinę sistemą jai įgyvendinti. Ypač svarbus vaidmuo tenka Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kuri dar iki šiol nėra galutinai suformuota. Institucijai skirti 295 etatai, o pagal ES poreikį reikia įdarbinti dar 193 žmones. Jiems kol kas ne tik neskirta lėšų, bet ir nesukurtos darbo vietos. Tiesa, beveik pusė valdininkų dirbs rajonuose. Savivaldybių žemės ūkio skyriuose iki šiol tiesioginėmis išmokomis ir pieno kvotomis rūpinosi 2-3 darbuotojai, o padidėjus darbo krūviui, reikės bent 5 žmonių. Juk vien šiemet agentūra peržiūrėjo ir įvertino apie 60 tūkstančių ūkininkų paraiškų paramai gauti. Kitais metais agentūra jau administruos apie 60 paramos rūšių, planuojama gauti apie 300 tūkst. paraiškų 1,4 mlrd. litų paramai gauti.
Respublikoje yra 538 seniūnijos, kuriose taip pat bus įdarbinti žmonės deklaruotiems pasėliams tikrinti, planams braižyti. Ir šioje srityje slypi pavojai, nes suradus deklaracijose klaidų, parama taip pat gali būti nutraukta. Kol kas šioje srityje situacija gana liūdna. Pavyzdžiui, Kėdainių rajone deklaruoti pasėliai net 90 procentų neatitiko iš viršaus darytų nuotraukų. Vadinasi, dauguma šio rajono ūkininkų ES paramos jau nesulauks? Todėl kai kurie ŽŪR prezidiumo nariai siūlė, kad agentūra pažeidėjų negaudytų, bet kas pavasarį, pavyzdžiui, balandžio mėnesį, nufotografuotų ūkius ir tiksliai nustatytų pasėlių plotus. “Nuosavybę grąžino matuodami kaip kolūkių laikais - mediniais dvimetriais, o dabar plotus tikslina su sudėtingiausiais prietaisais. Argi tokiu atveju sklypai gali sutapti?” - replikavo vienas iš žemdirbių savivaldos atstovų. Svečiai patvirtino, kad jau gaminami nauji žemėlapiai, kuriems iš Kaimo rėmimo fondo skirta 11 milijonų litų.
Kalčiausi liks žemdirbiai?
ŽŪR ekonomistė Justė Gregorauskaitė išvardijo nemažai priežasčių, dėl kurių ūkininkams parama gali įstrigti. Pavyzdžiui, ES griežtai reikalauja suregistruoti visas kiaules. Kol kas Lietuvoje nėra jų registro. Visai neseniai pasirodė žemės ūkio ministro įsakymas, kad šių metų pabaigoje bus ieškoma ženklų gamintojo ir tiekėjo. Jau beveik aišku, kad iki ateinančių metų kiaulės nebus suženklintos.
Pagal Vyriausybės nutarimą “Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje” šiam darbui vadovauti paskirta Finansų ministerija, o Žemės ūkio ministerija tik tarpininkė. Tuo tarpu Nacionalinė mokėjimų agentūra yra pavaldi ŽŪM ir yra tiesiogiai tvarkanti ES lėšas.
Jonas Ramonas, ŽŪR tarybos pirmininkas, liūdnai apibendrino, kad dėl ES lėšų įsisavinimo atsakingų yra nemažai, bet nesėkmės atveju skaudžiausiai nukentės ūkininkai - nesulauks paramos. Ir dar bus apkaltinti, kad “kaimo Jurgiai nesugeba pasiimti pinigų”. Todėl ŽŪR prezidiumas nutarė Finansų ministerijai nusiųsti raštą, kuriame prašys netrukdyti gauti ES paramą, laiku ir pakankamai skirti pinigų, sudaryti sąlygas tinkamam būsimų lėšų administravimui.
