Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Tekstilininkai nenori pasiduoti
2006-07-07
Renaldas GABARTAS
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonėse mažėja darbuotojų
Keletą pastarųjų metų itin aršios konkurencijos sąlygomis mėginantis išgyventi Lietuvos lengvosios pramonės sektorius guostis gali nebent tuo, kad visame Senajame žemyne padėtis labai panaši. Praėjusią savaitę vykusiame šalies aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATĮA) visuotiniame narių susirinkime pranešimą skaitęs prezidentas Jonas Karčiauskas teigė, jog Europoje pernai iš darbo tekstilės įmonėse pasitraukė bemaž
126 000 žmonių (5,8 proc. visų dirbančiųjų), o šio sektoriaus apyvarta sumažėjo 3,9 proc.
Padėtis sudėtinga
“Panaši situacija ir Lietuvoje. Mūsų sektoriuje darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 4000. Tačiau kai kurie sprendimai, susiję su efektyvia vadyba, inovatyvių technologijų diegimu ir žmonių išradingumu, leido padėtį stabilizuoti”, - teigė LATĮA vadovas J.Karčiauskas.
Jis pažymėjo, kad, nepaisant pesimistinių prognozių tekstilės ir aprangos pramonės ateities atžvilgiu, specialistų trūkumo bei kitų problemų, šių metų pirmojo ketvirčio rodikliai Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriuje gana džiuginantys - gamybos apimtys išliko beveik nepakitusios.
“Dar daugiau: Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektorius per šių metų pirmą ketvirtį eksportavo produkcijos už 900 mln. litų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportas padidėjo 10,5 proc. Pagrindiniais prekybos partneriais tradiciškai išlieka ES šalys - Jungtinė Karalystė, Vokietija, Danija, Švedija, Italija, Belgija. ES šalims skiriama daugiau kaip 80 proc. viso tekstilės ir aprangos eksporto. Tekstilės ir aprangos sektorius sudaro dešimtadalį viso šalies eksporto”, pastebėjo J.Karčiauskas.
Tiesa, importas į Lietuvą taip pat padidėjo 21 proc. Pagrindinė priežastis - pigus importas iš Azijos šalių. Užsienio prekybos balansas išliko teigiamas 101 mln. Lt.
Maždaug penktadalis aprangos ir tekstilės pramonės įmonių pagamintos produkcijos parduodama šalies rinkoje.
Pajamos auga lėtai
Apžvelgdamas padėtį LATĮA J.Karčiauskas teigė, kad pasidžiaugti galima ir didėjančiu šio sektoriaus vidutiniu atlyginimu. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais pagal sektoriaus pramonės šakas vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo: tekstilės pramonėje - iki 1106 Lt (prieaugis - 6,2 proc.), drabužių siuvimo, kailių išdirbimo pramonėje - iki 940 Lt (padidėjo 10,5 proc.), odos ir odos dirbinių pramonėje - iki 1032 Lt (padidėjo 8,9 proc.).
“Nors permainos į gera, tačiau atlyginimai kol kas vidutiniškai auga lėčiau nei kitose apdirbamosios pramonės šakose. Mūsų žmonių algų prieaugis buvo 9,4 proc. - iki 1273 litų, tuo tarpu visos šalies vidutinis darbo užmokestis siekė 1327 Lt”, - pripažino asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, dar viena gera žinia - šiek tiek padidėjusios tiesioginės investicijos. Pasak J.Karčiausko, pagal šį rodiklį, parodantį sektoriaus patrauklumą bei jo plėtros perspektyvas, padėtis Lietuvoje sąlyginai gera, nes per pastaruosius metus tiesioginės investicijos padidėjo 12,3 proc.: 2005-ųjų sausio 1-osios duomenimis, į sektorių buvo investuota 367,2 mln. Lt, o po metų šis rodiklis siekė 412,4 mln. Lt.
Iškelti gamybą - ne išeitis
LATĮA narių susirinkime diskutuota apie daugelio Europos (taip pat ir Lietuvos) kompanijų svarstomas galimybes perkelti gamybą į Azijos šalis. J.Karčiauskas pareiškė, kad tam būtų galima pritarti su viena sąlyga - jei drauge su technologiniais įrenginiais būtų perkeliamos ir visos socialinės problemos, su kuriomis susiduria čia liekantys darbuotojai.
Asociacijos vadovas kritikavo ministrų kabineto neryžtingumą vykdant mokesčių reformą, nes neskubant mažinti fizinių asmenų pajamų mokesčio, tekstilės pramonės patrauklumas lieka menkas. Be to, padėtį apsunkina ir griozdiškas užsieniečių įdarbinimo mechanizmas.
“Reikėtų, kad valstybė kompensuotų nuostolius, kuriuos įmonės patiria pirmuosius metus į darbą priėmusios nepatyrusius profesinių mokyklų absolventus, iki šiol akyse nemačiusius naujos pramoninės įrangos. Apskritai norėdami išsaugoti savo konkurencingumą, mes turėtume patys lanksčiau ir daugiau dirbti. Tačiau kol kas viskas juda priešinga linkme”, - apgailestavo J.Karčiauskas.
Stojo ginti ir mokslininkai
Prieš kurį laiką aršias diskusijas dėl tekstilės įmonių ir visos lengvosios pramonės ateities sukėlė ūkio ministro Kęstučio Daukšio pastabos, esą tradicinės verslo šakos per artimiausius metus turėtų užleisti vietą aukštąsias technologijas diegiančiai pramonei. Šiuo metu beveik 50 proc. visos pramonės sudaranti žemųjų technologijų pramonė, anot K.Daukšio, perspektyvų nebeturi - tokios įmonės gamina žemos pridėtinės vertės produktus, moka itin mažus atlyginimus darbuotojams ir konkuruoja žemomis kainomis.
Ministrui suskubo oponuoti ne tik gamintojai, priekaištaudami, kad šiuo metu Lietuva “gyvena iš tekstilės”, bet ir mokslininkai, kurių nuomone, lengvoji pramonė visai be reikalo nurašoma praeičiai.
Pastaraisiais metais nemažai Lietuvos kompanijų įsigijo kompiuterizuotus modernius įrenginius, priskiriamus aukštųjų ir vidutinių technologijų kategorijai. Tokių įrenginių perkama vis daugiau, tekstilininkai diegia aukštąsias technologijas ir sėkmingai konkuruoja Europoje.
