Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
"Rail Baltica" – nė iš vietos
2009-10-20
Gintautas Degutis
Jau maždaug dešimtmetį planuojamas statyti geležinkelis "Rail Baltica", turintis sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį, gali būti išbrauktas iš prioritetinių ES projektų sąrašo ir prarasti finansavimą.
Kaupiasi debesys
Apie "Rail Balticą" iškilusias grėsmes Lietuvoje vyksiančiame Azijos ir Europos transporto ministrų susitikime (ASEM) bei Azijos ir Europos transporto plėtros forume paskelbė Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
"Virš "Rail Balticos" pakibę didelės grėsmės debesys, kad šis projektas gali būti išvis išbrauktas iš prioritetinių ES projektų", – sakė ministras.
To priežastys paprastos – "Rail Baltica" stringa visose šį transporto koridorių statyti turinčiose šalyse. Projektas jau maždaug dešimtmetį egzistuoja tik susitarimuose ir deklaracijose, tačiau jo rengėjai trypčioja vietoje ir jokie realūs darbai dar neatlikti.
ES prarado kantrybę
2004 m. geležinkelį "Rail Baltica" su dar 30 transeuropinių tinklų projektų ES pripažino prioritetiniu. Juos Europos Komisija (EK) atrinko iš daugiau nei pusantro šimto paraiškų.
Pirmu etapu "Rail Balticos" projektui EK turėtų skirti 124 mln. eurų (428 mln. litų), iš jų 90 mln. eurų (310,8 mln. litų) tektų Lietuvai. Nemažai lėšų "Rail Balticai" būtų skirta ir iš ES Sanglaudos bei struktūrinių fondų. Tačiau Briuselyje jau pradėta nerimauti, kad Bendrijos pinigai bus leidžiami vėjais, todėl grasinama "Rail Balticą" išbraukti iš prioritetinių projektų sąrašo ir atimti žadėtus pinigus.
Tiesa, E.Masiulis pabrėžė, jog šiuo metu Vilniuje vykstantys renginiai, tarp jų ir konferencija dėl "Rail Balticos" plėtros, turėtų įrodyti, kad ši europinė vėžė Lietuvai ir kitoms šalims iš tiesų reikalinga ir kad partneriai, nors ekonominis sunkmetis, pasirengę projektą toliau plėtoti.
Dar viena deklaracija
Taigi vakar Vilniuje pasirašyta dar viena deklaracija – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos transporto ministrai, taip pat Europos Komisijos transporto komisaras pasirašė jungtinę deklaraciją dėl projekto "Rail Baltica" plėtros.
"Tai yra patvirtinimas Lietuvos ir kitų valstybių, per kurias "Rail Baltica" turėtų tęstis, kad šitas projektas mums yra aktualus, kad nepaisydamos ekonominio sunkmečio šalys toliau jį plėtoja, – kalbėjo E.Masiulis. – Kas susiję su Lietuva, mes tikrai esame radę sprendimus, kaip supaprastinti šio projekto įgyvendinimą nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno. Galvojame, kad europinę vėžę iki Kauno galima tiesti ant esamo pylimo. Tuomet nereikėtų išpirkti tūkstančių privačių sklypų, kurie kainuotų šimtus milijonų litų. Tai reikštų, kad "Rail Balticą" iki Kauno galėtume nutiesti 2013 m. pabaigoje ir išleisti dukart mažiau pinigų, nei buvo planuota iki šiol", – tikino E.Masiulis.
Ragina paskubėti
Projekto "Rail Baltica" koordinatorius Pavelas Telička taip pat pabrėžė, kad būtina imtis konkrečių darbų.
"Svarbu turėti viziją. Džiaugiuosi, kad praėjus trejiems metams mes dar turime viziją, bet jau turime ir konsensusą dėl projekto. Svarbu, kad neprarastume to judėjimo į priekį. Nemanau, jog taip iš karto "Rail Baltica" bus išbrauktas iš prioritetinių projektų sąrašo. Suprantame, kad recesija Baltijos šalyse ypač gili, ir nežadame reikalauti neįmanomų dalykų. Bet projektas turėtų judėti greičiau, norime būti tikri, kad kroviniai iš Europos galės netrukdomi keliauti iki Kauno. Jūsų ir kitų šalių ministrai išdėstė savo veiksmų planus, jie geri, bet noriu matyti daugiau detalių, konkrečių darbų. Dėl to ir pasirašėme šią deklaraciją", – po to, kai buvo pasirašytas dokumentas, žurnalistams sakė P.Telička.
Anot jo, nepaisant visų nesklandumų Briuselyje, tikimasi, kad 2014 m. geležinkeliu "Rail Baltica" bent 120 km/ val. greičiu jau važinės traukiniai.
Ateitis dar neaiški
Tačiau deklaracija gali likti tik dar vienu politikų susitarimu. Mat dėl sunkios finansinės padėties ne visos šalys gali vykdyti ankščiau prisiimtus įsipareigojimus. Latvija dėl ekonominio sunkmečio svarsto dvejiems metams sustabdyti "Rail Balticos" plėtrą.
"Ateinančius dvejus metus būsime priversti labai stipriai mažinti biudžeto išlaidas. Tačiau "Rail Balticos" visai nurašyti neskubėčiau. Su ES parama šis projektas gali būti tęsiamas", – kalbėjo Latvijos transporto ministras Kasparas Gerhardas.
Lenkija dar nesugeba apsispręsti, kurioje vietoje turėtų eiti geležinkelio vėžė ruože nuo Balstogės iki Suvalkų. Kaip ir magistralės "Via Baltica" atveju, koją lenkams kiša ekologija.
"Dar reikia nuspręsti, kuriuo keliu eis geležinkelis nuo Balstogės iki Suvalkų. ES galioja tam tikros taisyklės ir įstatymai. Projektai turi būti rengiami kuo mažiau kenkiant gamtai. Dabar ruošiama galimybių studija atsakys į šiuos klausimus", – kaimynų padėtį aiškino Lenkijos infrastruktūros ministras Cezary Grabarczykas.
Bendra planuojama "Rail Balticos" darbų vertė Lietuvoje – daugiau nei 1,5 mlrd. litų, projektą baigti ketinta iki 2014 m. pabaigos. Planuojama, kad nutiesus naują geležinkelį ir kai kur patobulinus esamą, iš Kauno iki Varšuvos traukiniu bus galima nuvykti maždaug per keturias valandas.
Kiti projektai
Transporto plėtros forume bei ASEM ministrų susitikime nagrinėjamos ir kitos svarbiausios pasaulio ekonomikos bei tarptautinio transporto ir logistikos verslo problemos. Viena jų – Europą ir Aziją sujungti turintis Rytų ir Vakarų transporto koridorius, kuriuo kroviniai iš Kinijos Europą neva galėtų pasiekti greičiau nei jūra.
Lietuvos, Kinijos ir Baltarusijos transporto ministrai Eligijus Masiulis, Ivanas Ščerbo ir Li Šenglinas net pasirašė deklaraciją, kurioje pasižadėjo bendradarbiauti plėtojant šį projektą. Tačiau kol kas niekas net nesiima prognozuoti, kada ši idėja galėtų būti įgyvendinta. Tiesa, E.Masiuliui šis projektas atrodė net svarbesnis už "Rail Balticą".
ASEM yra neformalus dialogas, skirtas politiniam, ekonominiam ir kultūriniam bendradarbiavimui siekiant sustiprinti ryšius tarp dviejų žemynų. ASEM vienija 27 ES šalis bei Europos Komisiją su 16 Azijos šalių.
