Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mokesčių reformos paskatins bankrotus?
2008-11-21
Diena Media inf.
Lietuvos kūrėjai, smulkieji ir vidutiniai verslininkai komentuodami dar neoficialią mokesčių reformą teigia, kad pasekmės bus skaudžios.
Skaitymo metus keis spaudos bankroto metai
„Girdėjome, kad be honorarų apmokestinimo ir mokesčių suvienodinimo bus panaikinta ir PVM lengvata spaudos leidiniams, egzistuojanti beveik visose Europos Sąjungos šalyse", - sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Toks mokesčių pertvarkymas reiškia, kad artėja liūdnos dienos spaudos leidiniams, ypač kultūrinei ir regionų žiniasklaidai. Tai akivaizdu, nes, be padidėjusių mokesčių, mažėja ir reklamos rinka", - apie jau dabar prastą žiniasklaidos finansinę padėtį kalbėjo D.Radzevičius.
Apie realias galimybes bankrutuoti Lietuvos radijo eteryje taip pat kalba Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė Ramutė Šimukauskaitė. Jos manymu, skaitymo metus gali pakeisti spaudos bankroto metai, rašo lrt.lt.
„Situacija darosi grėsminga ypač vietos laikraščiams, kurie daug kam yra vienintelis informacijos šaltinis. PVM lengvatos apkarpymas labai pablogintų situaciją", - sakė ji.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Rimantas Jonas Dagys, anksčiau dirbęs Seimo Korupcijos komisijose, Lietuvos radijui teigė, kad PVM lengvatos spaudai bus naikinamos, nes dažniausiai jos buvo naudojamos mokesčių slėpimui.
Smulkieji verslininkai jaučiasi skriaudžiami
Neigiamai mokesčių suvienodinimą vertino Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius.
„Manome, kad šis sprendimas yra šiek tiek naudingesnis stambiajam kapitalui, nes jiems tai sukeltų mažiau nuostolių nei mažas ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. O PVM mokesčio didinimas paveiks visus, bet labiausiai paprastus vartotojus, nes smulkus ir stambus verslas turi galimybę susigrąžinti PVM", - sakė A.Mackevičius.
Žanas Mongirdas, Smulkaus ir vidutinio verslo partijos pirmininkas, taip pat būsimos valdžios planus, ypač siūlymus naikinti verslo liudijimus, vertino skeptiškai. Jo teigimu, dauguma žmonių, iki šiol besivertusių patentine veikla, panaikinus verslo liudijimus, bus priversti užsidaryti arba dirbti pogrindyje.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad didžioji dalis dirbančių su verslo liudijimais tikrai neišgalės atidaryti įmonės, vesti buhalterijos, įsigyti kasos aparato, įdarbinti žmonių. Nemažai vyresnio amžiaus žmonių, turėdami patentą, verčiasi namudine veikla, tačiau jie nepradės buhalteriauti. Čia suveiks ir psichologiniai dalykai", - teigė Ž.Mongirdas.
Autorinė sutartis - spraga įstatymuose
2007 metų Nacionalinės premijos laureatas Gediminas Urbonas mano, kad autorinis mokestis turėtų būti paliktas tik turintiems menininko statusą.
Toks statusas yra apibrėžtas įstatymais, o jį, remdamasi griežtais kriterijais, suteikia prie Kultūros ministerijos esanti komisija. Tokių „oficialių" menininkų Lietuvoje yra apie 5 tūkst., todėl jiems palikta lengvata, G.Urbono manymu, neturėtų smogti valstybės biudžetui.
„Šiuo atveju ne kiekvienas yra menininkas. Menininkai Lietuvoje yra tik tie, kurie turi menininko statusą", - pasakojo G.Urbonas.
„Mano nuomone, šis 15 proc. autorinis mokestis yra tam tikra landa įstatymuose, primenanti nepriklausomybės pradžioje steigtas nepelno organizacijas, kurios 1998 metais Premjero Algirdo Brazausko siūlymu buvo suvienodintos su viešosiomis įstaigomis. Tada buvo sudarytos galimybės išvengti pelno mokesčių", - argumentavo menininkas.
Mokesčių suvienodinimui pritarė ekonomistas Romas Lazutka, nes „paprastai mokesčiai yra diferencijuojami pagal pajėgumą mokėti, o ne pagal būdą, kuriuo uždirbama".
„Kodėl apmokestinti minimalią algą 24 proc., o autorinį darbą - 15 proc.? Beprasmiška. Juk šiais laikais yra deklaruojamos metinės pajamos, todėl, jeigu dirbančiojo pagal autorinę darbo sutartį metinis atlyginimas yra kuklus, jis turi galimybę pasinaudoti neapmokestinamu minimumu. Reikia fiksuoti pajamų dydį ir pagal pajėgumą mokėti", - sakė R.Lazutka.
