Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Gyventojai tampa atsargesni
2011-10-12
BNS inf.
Euro zonos skolų problemos, pasaulio ekonomikos nuosmukis ir galima jo įtaka Baltijos šalių ekonomikai lėmė pesimistinius visų trijų šalių vartotojų lūkesčius dėl ateities.
Lietuvoje ir Estijoje vartotojų pasitikėjimas ėmė mažėti, ir tik Latvijoje namų ūkiai išlieka optimistiški dėl savo finansinės padėties, kaip teigia Baltijos šalyse veikiančios Švedijos finansų SEB grupės analitikai.
SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad Latvijos namų ūkiai dėl padėties per artimiausius dvylika mėnesių išlieka optimistai, estai, nors ir vertina dabartį geriausiai iš trijų Baltijos šalių, tikisi, kad ji pablogės, o lietuviai tradiciškai ateitį vertina pesimistiškiausiai.
"Istoriškai lietuviai visą laiką buvo tie, kurie ir nusiteikę pesimistiškiausiai dėl ateities, nors įvykiai Latvijoje klostėsi kur kas blogiau negu Lietuvoje", – antradienį pristatydama kasmetę SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgą "Baltic Household Outlook" žurnalistams sakė J.Varanauskienė.
Skaičiuojant pagal turtą lietuviai yra viduryje – tarp estų ir latvių. Didžiausia indėlių, kurie sudaro daugiau nei du trečdalius gyventojų turto, suma vienam gyventojui teko Estijoje – apie 3,3 tūkst. eurų (11,4 mln. litų), Lietuvoje – 2,4 tūkst. eurų (8,3 mln. litų), Latvijoje – 1,8 tūkst. eurų (6,2 tūkst. litų).
Pasak J.Varanauskienės, pajamų stabilumas yra vienas iš vartotojų nuotaikas labiausiai lemiančių veiksnių. Lietuvoje realiosios pajamos per krizę smuko labiausiai – nuo 2008-ųjų paskutinio ketvirčio iki 2011 m. antro ketvirčio realusis darbo užmokestis sumažėjo 16,6 proc. Latvijoje šiuo laikotarpiu realusis darbo užmokestis sumažėjo 14 proc., Estijoje – 4,5 proc. Be to, realiosios gyventojų pajamos Lietuvoje ir Estijoje toliau mažėja, o Latvijoje – didėja.
SEB ekspertai prognozuoja, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas mažės ir toliau – namų ūkiai visose Baltijos šalyse dar atsargiau išlaidaus ir ims daugiau atidėti santaupoms.
Manoma, kad dėl penktadaliu didėsiančių šildymo sąskaitų Lietuvos gyventojų vartojimas neturėtų sumažėti. Vartojimą, kaip ir pernai, skatins emigrantų į Lietuvą siunčiami pinigai, artėjantis švenčių laikotarpis ir tai, kad dalis namų ūkių šildymo sąskaitų apmokėjimą atideda vasarai.
