Šiuolaikiniai rinkodaros specialistai grįžta prie ištakų. Apie tai, kad žmonės geriausiai „kimba“ ant paprastų frazių rašo net būsimiems reklamos ir rinkodaros specialistams pateikiamų vadovėlių autoriai. Greitas, nemokamas, pigus – tai šiandien dažnai girdimos frazės. Tai taikliai pasako, ko geidžia vartotojai. Jie papuola į sudėtingas situacijas, jie nori greitų sprendimų, jie nori pigių prekių, bet ar žmonės, iš tikrųjų, tai gauna?

Paslaugų tiekėjai neturi kito pasirinkimo, kaip tik įvykdyti savo pažadus. Puikus pavyzdys – greitą kreditą siūlančios kompanijos. Jos duoda būtent tai, ko nori vartotojas – palyginus nedideles (dažniausiai iki 5000 litų siekiančias), tačiau greitai reikalingas paskolas. Jos padeda išspręsti staiga ir netikėtai iškylančias bėdas. Tiesa, greitas kreditas nėra absoliučiai visų problemų sprendimas. Jei žmogus turi ilgalaikių finansinių sunkumų, jis turėtų svarstyti kitus skolinimosi variantus. Jei neplanuojate atsižvelgti į šį patarimą, turite ieškoti kitš savo problemų sprendimo variantų.

Paskolą šiose kompanijose galima gauti tikrai greitai. Dažniausiai reikalinga registracija kompanijos puslapyje ar filiale. Tam prireiks tapatybės kortelės ar paso. Vėliau užteks tik išsiųsti trumpąją žinutę savo telefonu ir pinigai bus pervesti į jūsų sąskaitą. Procesas paprastas, kaip du kart du.

Greitas kreditas suteikia tai, ką ir žada. Gatvėje galima išgirsti, net spaudoje galite pamatyti žinučių, kad šių kompanijų suteikiamos paskolos yra pavojingos dėl to, kad gražintina suma gali išaugti dėl didelių palūkanų. Iš tiesų, salygos yra ne tokios bauginančios, kaip gali pasirodyti. Palūkanos greitą kreditą teikiančiose įmonėse yra didesnės, nes šios kompanijos prisiima didelę riziką. Jos nesiūlo pigių paskolų, jų tikslas suteikti pinigus greitai. Bankai tokiomis sąlygomis iš viso neleidžia skolintis.

Taigi, greitųjų paskolų kompanijų atveju reklaminiai šūkiai nėra apgaulingi. Iš tiesų, jų sąlygos yra tokios, kaip ir žadama. Tiesa, klientas neturėtų tikėtis to, apie ką reklamos net neužsimina. Taip pat reikia turėti omeny, kad tai yra pelno siekiančios organizacijos, o ne labadros įmonės, kurios teikia kažką nemokamai. Tokia yra mūsų ekonomikos santvarka – kiekvienas pasirinkimas kainuoja.

Paskolas teikiančios įmonės, bandydamos privilioti daugiau klientų, dažnai rašo apie tai, jog paskolą gali gauti kiekvienas žmogus. Tačiau paskolą gauti susigundęs žmogus neretai susiduria su įvairiausiais trukdžiais ir paskolos gavimo procesas užsitęsia, o kartais netgi nutrūksta.

Visų pirma, norint gauti greitąją paskolą reikia atitikti tam tikrus paskolas teikiančios įmonės keliamus kriterijus (amžius, uždarbis ir pan.). Tačiau tai, kaip greitai gausite paskolą gali priklausyti ir nuo Jūsų pačių.

Greitos paskolos asmenims suteikiamos tą pačią dieną tik tuo atveju, jei žmogus neturi jokių įsiskolinimų ir yra mokus. Kitu atveju – paskolos gavimas gali užtrukti, o kartais paskola atsižvelgus į žmogaus finansinę padėtį netgi nebūna suteikiama. Norint, jog viskas vyktų sklandžiai privaloma vykdyti visas sutartyje numatytas sąlygas - jei skolininkas nesilaiko sutartyje nurodytų sąlygų, vėluoja grąžinti paskolą – nukenčia skolininko reputacija ir kitą kartą gauti paskolą bus žymiai sunkiau.

Greitų paskolų gavimas taip pat gali užtrukti ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų. Tokios klaidos pasitaiko dėl skubėjimo pildant paraiškas internetu. Jei įvėlėte klaidą, tačiau per vėlai ją pastebėjote – kuo greičiau susisiekite su paskolą teikiančia įmone – kitu atveju gali kilti nemažai problemų ir paskolos gavimas taip gali užsitęsti.

Jei norite, jog paskolos gavimo procesas būtų sklandus – prieš pateikdami paraišką greitąsias paskolas siūlančiai įmonei, susisiekite su ja ir išsiaiškinkite visus rūpimus klausimus.

Kur bepasižvalgytume, pamatytume, jog spauda bei internetas mirga marga nuo skelbimų, kurių antraštės skelbia „parduodu / perku verslą“. Ir neveltui – ko bepaklaustumėte, išgirsite, jog ekonominis mūsų šalies nuosmukis, yra itin palankus metas naujo verslo steigimui. Verslo pirkimas yra pats paprasčiausias būdas pradėti verslą – sutaupoma ir daug laiko ir, žinoma, nemažai pinigų.

Tuo tarpu pradėjus verslą nuo nulio, tenka išlieti nemažai prakaito, kol jis pradeda „važiuoti“. Reikia suburti kompetentingą komandą, sukurti visą įmonės veiklos struktūrą, strategiją, kaip pritraukti klientus ir t.t. Pats rizikingiausias metas yra pradinės veiklos periodas. Perkant jau įkurtą verslą išvengiame daugybės rizikos faktorių, kartu gauname ir specialistų komandą ir visą informaciją apie rinką bei konkurentus.

Tiesa, negalima tiesiog aklai nuspręsti ir tarti „perku verslą“. Ne, apie perkamą įmonę reikia išsiaiškinti viską. Akivaizdu, jog parduodantysis verslą, gali slėpti šio verslo trūkumus, o juos sužinosite tik jau įsigiję verslą. Reikėtų pastebėti, kokia yra šios įmonės reputacija (reputacija, neretai sudaro ir dalį perkamo verslo kainos). Taip pat svarbu išsiaiškinti visus finansinius rodiklius, įrangos būklę, darbuotojų kvalifikaciją ir t.t.

Prieš perkant verslą visuomet reikėtų atsakyti į klausimą sau pačiam „Kodėl Jūs tai darote?“. Jei tiesiog norite pasiekti finansinę sėkmę, tačiau Jus domina visiškai kita sritis, pirkti būtent tą verslą nėra gera mintis – nemaža galimybė, kad greitu metu toks verslas Jums pačiam atsibos, o ir finansinės sėkmės tai nežada. Tačiau jeigu manote, jog galite padaryti tikrai daug geriau negu dabartiniai verslo savininkai – tuomet pirmyn, šiandien Jums tikrai palankus metas viską pradėti.

Jau seniai Lietuvoje galime stebėti naują verslo tendenciją - verslo pardavimą. Nors tai mūsų šalyje atsirado palyginus neseniai, tačiau jau spėjo susilaukti daug dėmesio - daugybė įmonių yra įkuriamos ir iškart siūlomos pirkėjui. Galima būtų abejoti – kas pirks verslą, kai visuomet smagiau yra pradėti savo paties? Galbūt ir smagiau, tačiau verslininkai dažniausiai ne į smagumą orientuojasi – pradėjus naują verslą,  siekiama iš pradžių į tai investuoti kiek galima mažiau. Jeigu įmonė pradedama kurti nuo pat pradžių tai reikalauja ne tik daug lėšų, tačiau taip pat ir laiko – kol verslas „įsivažiuos“.

Taigi, jei anksčiau parduodamo verslo pasiūla buvo daug didesnė už paklausą, tai šiandien galime pastebėti, jog daugybė internetinių skelbimų portalų mirga antraštėmis, skelbiančiomis „perku verslą“. Žmonės sunkios finansinės padėties metu suskubo pirkti verslą – juk tai palankiausias metas kažką pradėti.

Tačiau perkant verslą gali iškilti įvairių keblumų, kadangi pirkti verslą iš esmės yra sunkiau negu jį parduoti. Taip yra todėl, jog žmogus parduodantis verslą apie jį jau žino viską, o verslą perkantis - dar tik stengiasi sužinoti. Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones. Jeigu jau tarėte sau „perku verslą“, nepamirškite, jog visuomet reikia iki pirkimo sandėrio pasirašymo dienos sužinoti kiek įmanoma daugiau - finansinius rodiklius, įrangos būklę, personalo kvalifikaciją, marketingo politiką, konkurentus, tendencijas, perspektyvas ir pan. Jeigu neišsiaiškinsite visko iki galo, gali įvykti taip, jog nusipirksite verslą neturintį jokių didelių perspektyvų.

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet paskolinę nemažą sumą pinigų, jų atgauti nebegalime – skolininko telefonas nuolatos išjungtas, jis pakeičia gyvenamąją vietą ir t.t. Žinoma, visų pirma reikėtų bandyti su skolininku kalbėtis pačiam, bandyti su juo susisiekti per jo artimuosius ar darbovietę – toks variantas nieko nekainuos jums pačiam. Tačiau ne visuomet tai yra veiksminga.

Kuomet patys nebegalite kontroliuoti situacijos, reikėtų kreiptis į antstolius, kurių pagalba bus vykdomas skolų išieškojimas. Visuomet svarbu pateikti kuo išsamesnę informaciją antstoliui – kuo jos daugiau, tuo lengvesnis bus antstolio darbas, tuo mažesnės bus administracinės ir kitos išlaidos.

Pirmiausia yra vykdomas ikiteisminis skolų išieškojimas, kurio metu yra vykdomos derybos su skolininku. Antstoliams skolininką neretai surasti yra paprasčiau negu žmonėms, norintiems savo pinigus susigrąžinti (kalbai pakrypus apie antstolius dauguma išsigąsta ir vis dėlto pasiryžta atiduoti skolą taikiu būdu.).

Tačiau deja, ne visuomet skolininkai yra geranoriški, tuomet skolų išieškojimas yra vykdomas teisminiu būdu. Tokiu atveju būna taikomos ir įvairios priverstinio pobūdžio priemonės, tokios kaip išieškojimas iš skolininko lėšų ar turto, bei piniginių sumų, bei kitos panašaus pobūdžio priemonės.

Išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios gali antstoliui nurodyti iš kokio skolininko turto (prioritetų tvarka) turi būti vykdomas skolų išieškojimas. Jeigu išieškotojas to nenurodo, antstolis skolos išieškojimą iš fizinio asmens turto vykdo pagal nustatytas taisykles.

Žinotina, jog skolų išieškojimas nevykdomas nukreipiant jį į namų apyvokos reikmenis ir būtinus drabužius. Jeigu kartu su skolininku gyvena nepilnamečiai vaikai – išieškojimas negali būti nukreiptas į namuose esantį šaldytuvą bei televizorių (jei šie daiktai yra vieninteliai).

“Parduodu verslą” – tokia mintis, esant palankioms sąlygoms, gali tapti tikrai sėkmingu sprendimu, tačiau norint, jog tai nesibaigtų nesėkmingai, turime žinoti visas verslo pardavimo subtilybes. Verslo pardavimo procesas yra sudėtingas ir neretai užsitęsiantis apie 6 mėnesius. Taip pat yra ir keli skirtingi verslo pardavimo būdai.

Svarbu pastebėti, jog priklausomai nuo įmonės juridinio statuso, verslas gali būti  parduodamas skirtingose rinkose. Verslą galime parduoti arba vertybinių popierių rinkoje, arba privačių sandorių rinkoje. Šios dvi rinkos skiriasi savo pagrindiniais bruožais – parduodamos bendrovės dydžiu, pardavimo laiku, parduodamos bendrovės dalis bei parduodamos įmonės finansinė būklė.

Apsisprendus, kurioje rinkoje norime parduoti bendrovę, taip pat reikėtų pasirinkti ir verslo pardavimo būdą.  Parduoti verslą galime keliais būdais : tiesioginių derybų būdu bei uždaro ar viešo aukciono būdu. Jeigu siekiame užtikrinti sandėrio konfidencialumą, geriausia rinktis yra derybų būdą. Tačiau derybų keliu nėra užtikrinama didžiausia sandorio vertė, kadangi derantis tik su vienu potencialiu pirkėju nėra konkurencijos. Konfidencialumas taip pat užtikrinamas ir uždaro aukciono metu, o čia esant daugiau potencialių pirkėjų, atsiranda konkurencija – dėl to yra užtikrinama didesnė pardavimo vertė nei derybų metu. Viešo aukciono metu konfidencialumas nėra užtikrinamas, tačiau čia konkurencija yra didžiausia, tokiu būdu pasiekiama ir didžiausia pardavimo vertė.

Taigi, kaip matome, pasirinkimas kaip parduoti verslą yra didelis. Visi verslo pardavimo būdai turi savo privalumų, tačiau taip pat turi ir minusų, todėl prieš ištariant „parduodu verslą“ vertėtų apgalvoti visus tolimesnius etapus, kuriuos turėsite įgyvendinti.

Siekiant sėkmingai parduoti verslą, svarbu ne tik žinoti visus pagrindinius šio proceso etapus, jiems reikia tinkamai pasiruošti, o vėliau ir įgyvendinti. Verslo pardavimas neretai užtrunka pusę metų. Daugiausiai laiko šiame procese, žinoma, užima potencialių pirkėjų paieška.

Taigi, neužtenka ištarti – parduodu verslą – pirmiausia reikia visam tam tinkamai pasiruošti. Kaip ir atliekant bet kokį organizacinį darbą ar projektą, ruošiantis verslo pardavimui svarbu išsikelti tikslus, kurių siekiame (pvz. kuo greitesnis verslo pardavimas, kuo didesnė sandorio vertė ir t.t.). Kitas žingsnis – suformuoti verslo pardavimo komandą. Jeigu reikia tai galima atlikti pasitelkiant ne vien savo komandos narius, tačiau taip pat ir išorinius konsultantus. Kitas etapas – surinkti visą reikiamą informaciją apie verslą. Renkant informaciją apie verslą svarbu nepamiršti, jog ją siūlysime potencialiam pirkėjui, todėl vertėtų išryškinti visas teigiamas parduodamo verslo savybes. Surinkus informaciją, būtinai turi būti nustatoma verslo vertė bei galima kaina.

Turint pagrindinę informaciją bei gerą verslo pardavimo strategiją galima imtis ir potencialių pirkėjų paieškos. Šis etapas yra pats sudėtingiausias iš visų, todėl ir užima didžiąją dalį verslo pardavimo trukmės. Ieškant potencialių pirkėjų pirmiausiai reikėtų orientuotis į įmones, kurios galėtų susidomėti šiuo parduodamu verslu. Taip pat galima ieškoti investuotojų, kurie norėtų finansuoti verslą. Rizikingiausia potencialių pirkėjų grupė yra konkurentai. Todėl siekiant konfidencialumo dažniausiai konkurentai nėra pasirenkami kaip potencialūs klientai, kadangi dažnai konkurentai net neturi ketinimo pirkti įmonę, tačiau tiesiog siekia sužinoti konfidencialią įmonės informaciją.

Dažnai norint palengvinti potencialių pirkėjų paiešką yra suorganizuojamas memorandumas, kurio metu pranešama apie parduodamą verslą, pardavimo sąlygas bei kitą panašią informaciją.

Nesunku būtų pastebėti, jog bankroto tema darosi vis aktualesnė. Ne vienam iš mūsų rūpi sužinoti, kokie gi yra pirmieji bankroto požymiai, kokios jo priežastys, o svarbiausia- kaip išvengti sudėtingos situacijos ir tinkamai susidoroti su administravimo sunkumais ištikus bankrotui.
Taigi, kokios pagrindinės priežastys, kurios gali nulemti įmonės bankrotą? Savaime suprantama, jog visuomet reikia ieškoti ne tik išorinių, tačiau taip pat ir vidinių priežasčių. Tai gali būti tiek netinkama vadyba bei darbuotojų neprofesionalumas, tiek įmonių vadovų nesąžiningumas. Tuo tarpu išoriniai veiksniai gali būti rinkos praradimas, pagausėjęs konkurentų skaičius bei tam tikri finansinių ir mokesčių sistemų pokyčiai. Taip pat įmones gali veikti ir didėjanti infliacija ar valiutų kursų svyravimai, energetikos išteklių kainų šoktelėjimas aukštyn bei darbo jėgos kainų augimas. Dažniausiai pasitaikantis bankroto priežasčių variantas yra gana paprastas- įmonės tiesiog neatlaiko konkurencijos bei pritrūksta apyvartinių lėšų, o prie visų šių veiksnių prisideda ir per daug smulkmeniški mūsų šalies įstatymai, smarkiai ribojantys įmonių veiklą.

Kaip galima išvengti bankroto ir kaip pastebėti pirmuosius jo požymius? Žinotina, jog profesionalios vadybos priemonių pagalba, galima kontroliuoti daugumą įmonės bankroto rizikos veiksnių. Itin svarbu yra stebėti įmonės veiklos rodiklius bei situaciją rinkoje. Taip pat svarbu laiku prognozuoti ir išaiškinti įmonės nemokumą galinčius sukelti veiksnius. Įmonės vadovai turėtų nebijoti imtis ryžtingų priemonių tiems veiksniams pašalinti ar bent jau sumažinti jų riziką. Kaip minėta anksčiau, racionalūs ir laiku priimti sprendimai dėl įmonės veiklos krypčių koregavimo, struktūros, naujovių ir pažangių technologijų diegimo mažina nemokumo ir bankroto riziką.

Išvengti bankroto gali padėti ir racionalios teisinės priemonės. Tokiomis priemonėmis, kaip atsakingu bei kvalifikuotu įmonės sudaromų sutarčių formulavimu, verslo bei personalo valdymo modelių parinkimu, galima valdyti didelę dalį teisinių rizikų. Įmonėms, kurios siekia išvengti bankroto rizikos, taip pat rekomenduojama diegti racionalias bei lanksčias vidinių ar išorinių konfliktų prevencijos bei valdymo priemones.Skolų išieškojimas

Norintiems pradėti savo verslą visuomet yra du keliai: arba galima pradėti jį nuo nulio, arba pirkti jau veikiantį verslą. Žinotina, jog perkant jau veikiantį verslą finansinė rizika yra daug mažesnė, negu kuriant naują. Taip yra dėl to, jog pats rizikingiausias yra pradinės veiklos periodas, t.y. tas periodas, kol verslas iš tikrųjų pradeda veikti. Verslo pirkimas pranašesnis dar keliais faktoriais : pradėjus vystyti verslą nuo nulio reikia ne tik sukurti visą įmonės veiklos struktūrą bei surinkti kompetentingų darbuotojų komandą, tačiau taip pat ir pritraukti klientų ratą, bei išspręsti daugybę tolimesnio verslo vystymosi klausimų. Taigi, perkant verslą galime sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Žinoma, jeigu sugalvojome taip elgtis, turime žinoti tam tikrus niuansus, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį prieš pasakydami „perku verslą“.  Verslas, kuris jau veikai, turi tam tikrus savo finansinius rodiklius, aktyvus bei piniginius srautus. Perkant verslą svarbu atkreipti dėmesį ir į pačią įmonės reputaciją, kuri, beje, dažnai sudaro nemažą dalį perkamo verslo kainos.

Iš tiesų, pirkti verslą yra sunkiau, negu jį parduoti, visų pirma dėl to, jog pardavėjas žino apie savo verslą jau viską, o verslo pirkėjas dar tik siekia tai sužinoti. Labai svarbu sužinoti viską apie perkamą verslą (finansinius rodiklius, įrangos būklę, personalo kvalifikaciją, marketingo politiką, konkurentus, tendencijas, perspektyvas ir pan.) iki pirkimo sandėrio pasirašymo. Kitu atveju, galite nusipirkti verslą su didelėmis skolomis ir mažomis perspektyvomis. Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones. Itin svarbu įvertinti visų verslo aktyvų padėtį bei sudaryti prognozę – kaip jie gali keistis pardavimo momentu.

Taigi, peršasi gana paprasta išvada, jog pirkdami verslą galime sutaupyti ne tik daugybę laiko, tačiau taip pat ir pinigų. Savaime suprantama, jog norint tai įgyvendinti reikėtų apžvelgti visą įmonės situaciją ir išsiaiškinti visas įmanomas smulkmenas, o ne aklai pirkti įmonę, iš surasto skelbimo, kurio antraštė tiesiog skelbia: „parduodu verslą“.

Norint pradėti savo verslą neretai tenka į tai investuoti daug laiko ir pinigų, o tuomet neretai ilgai laukti kol investicijos atsipirks ir verslas „įsivažiuos“. Norintiems truputį pagreitinti šį procesą yra išeitis – juk galima verslą ir nusipirkti. Kam pradėti viską nuo nulio, kai galima pradėti verslą jau turint ir klientus, ir tiekėjus, ir darbuotojus?

Norint įsigyti verslą, gali atrodyti, jog užtenka sau pasakyti „perku verslą“ ir pradėti ieškoti dominančių pasiūlymų. Deja, procesas yra kur kas sudėtingesnis, todėl norint geriausio rezultato, verta išsinagrinėti šio proceso subtilumus.

Kokie faktoriai daro įtaką verslo pirkimui? Visų pirma, tai yra dominančio verslo būklė – paprastai norima pirkti įsibėgėjusią įmonę, kurios darbas jau yra tapęs efektyviu. Kitas faktorius, galintis lemti įmonės pirkimą, yra numatomas verslo augimas, jo pozicijos rinkoje gerėjimas bei konkurencijos mažėjimas.

Pagrindiniu tikslu įsigyjant įmonę dažnai tampa siekis ateityje susigrąžinti investicijas. Turbūt svarbiausias dalykas, kurio siekiama, norint įsigyti įmonę, yra nusipirkti itin vertingą verslą už mažiausią įmanomą kainą. Todėl prieš pradedant pirkimo procesą reikėtų atlikti ir planuojamų įsigyti verslų analizę, jog maždaug galėtume orientuotis į kainą.

Kuomet naudinga yra pradėti įsigijimo procesą? Visų pirma, tai neturėtų būti skubotas sprendimas, to reikėtų imtis jeigu neberandama kokiais kitais būdais galima būtų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padėtį rinkoje: rinkoje turėtų būti  įmonių, kurias potencialiai galime įsigyti, ir jų pirkimas atneštų apčiuopiamą naudą. Taip pat svarbu įsitikinti, jog įsigyjimo kaštai nebus didesni už įsigyjamos įmonės kainą. Jeigu visi kriterijai atitinka situaciją, galite drąsiai tarti „perku verslą“.