Vyresnio amžiaus skaitytojai turbūt prisimena tarybinius žaidimų automatus, kur už 15 kapeikų galėdavai kelias minutes pažaisti. Pasirodo, Maskvoje yra tokių automatų muziejus, kurio dalis perkelta į virtualią erdvę, kur jais galima pažaisti (gaila, kad instrukcijos tik rusiškai, tad kai kurie jaunesni skaitytojai gali nepagauti esmės). Aš labiausiai mėgau “Jūrų mūšį” – nusitaikai mažumėlę prieš laivo nosį ir paleidi torpedą. Garsai suimituoti fantastiškai tiksliai 
Grįžti į kaunodiena.lt
Jau sukurta: BLOGŲ - 134, įrašų - 3429, komentarų - 6944
Taip buvo: “Jūrų mūšis”
2010-03-17 08:21
2010-03-17 08:21
Prancūzai Antrajame pasauliname kare
2010-03-17 08:03
2010-03-17 08:03
Mažumėlę grįžtant prie diskusijos apie amerikiečius ir europiečius, kur prancūzamas vis kliuvo amerikonai – man asmeniškai prancūzai Antrajame pasauliname kare asocijuojasi su viena nuotrauka (arba panašiomis )
Taip buvo: taksi, greitukės ir “voronokai”
2010-03-15 08:31
2010-03-15 08:31
Apsižiūrėjau, kad rašydamas apie transporto temą, visai nepaminėjau kai kurių specifinių automobilių. Taigi, pabandysiu tą padaryti dabar. Nors buvau gerokai nustebintas, kad ganėtinai sunku rasti fotografinės to laikotarpio medžiagos, tad teko panaudoti ir automobiliukų modelių nuotraukų.
JAV Nacionalinio archyvo nuotraukų kolekcija
2010-03-13 08:36
2010-03-13 08:36
JAV Nacionalinis archyvas savo nuotraukas pradėjo krauti į Flickr servisą laisvam naudojimui (baigėsi copyright’o laikas). Daug labai įdomių dalykų.
Pasidovanojau knygelę ;)
2010-03-11 08:18
2010-03-11 08:18
Tai va, Nepriklausomybės atkūrimo proga pasidovanojau sau prabangųjį “Kauno tvirtovės atlasą”. Perverčiau – liuks leidinys, o ir bendradarbiai, kurie turi reikalų su panašiais dalykais tipo žemėlapių bei knygų apie kartografiją leidyba ir kuriems įtikti ganėtinai sunku, leidinį irgi įvertino labai palankiai. Vienžo, pasigulėjimui ant sofkutės ir pasiskaitinėjimui-pasižiūrinėjimui puikus dalykas 
Taip buvo: oru ir vandeniu
2010-03-08 08:48
2010-03-08 08:48
Taigi, pasivažinėjome miesto ir tarpmiestiniu transportu, bet va prisiminiau, kad anuo metu teko mažumėlę pakeliauti ir oro beigi vandens transportu. Ir kaip nebūtų keista, oro transportu keliavau kokių 5 metų. Pradėjęs dirbti tuometiniame LTSR MA Matematikos ir fizikos institute, tėvelis vasarą porai savaičių gaudavo kambarį Mokslų Akademijos vilos Palangoje. Koks ten kambarys – palėpė, iškalta net nedažyta klijuote/fanera, keturios lovos, bendra virtuvė apačioje. Bet tai jau būdavo atostogos prie jūros! Tik va, gimus seseriai, kelionė į Palangą tapo sudėtinga, nes su kūdikiu autobusu tuometiniais keliais buvo neypač… Tad buvo nutarta skristi “Aerofloto” lėktuvu Vilnius-Palanga. Šiuo maršrutu skraidė lėktuvas An-24. Prisimenu, kad sėdėjome pirmoje sėdynių eilėje, nes į ant priekinės pertvaros pakabintą tinklinį lopšį paguldė seserį. Skrydis buvo neilgas – tiek čia tos Lietuvos – pakyli, paskrendi ir leidiesi. Na bet man tai buvo kančia, nes užsiūbavo juodai, tad prireikė ne vieno popierinio maišelio… 
Ką dar prisimenu – tai, kad skrendant davė čiulpti tokių super-duper-paprastų saldainiukų ir atsigerti mineralinio vandens. Bet tai buvo vienintelis toks skrydis, nes kitais metais į Palangą važiavome iš mamos kaimo autobusais per Švėkšną ir Klaipėdą. Dabar gi iš Vilniaus į Palangą lėktuvu turbūt galima nuvykti tik per kokį Stokholmą?
San Franciskas, 1906 balandžio 14, šeštadienis
2010-03-07 10:50
2010-03-07 10:50
Puikus dokumentinis filmukas, parodantis tuometinio transporto būklę, problemas ir net vairavimo stilių. Siūlau nekreipti dėmesio į foninę muziką “ne į temą”
P.S. Keturios dienos iki didžiojo žemės debėjimo, kai iš viso šito teliko nuolaužios… Kaip svarbu kai kada išeiti gatvėn su kamera…
Taip buvo: tarpmiestinis transportas
2010-03-01 08:15
2010-03-01 08:15
Pirmame serijos “Taip buvo” įraše pabandžiau prisiminti miesto transportą, kuriuo teko važinėti. Autobusai-troleibusai, nei tramvajaus, nei kokio metro Lietuvoje nerasi. Nors va tiek tramvajumi, tiek metro jau vaikystėje teko Maskvoje pasivažinėti, nors kažkokio tokio įspūdžio, kad įsiminčiau “visam likusiam gyvenimui”, nepadarė.
Na, bet grįžkim prie tarpmiestinio transporto. Pamąsčius iš esmės, pirmuoju tarpmiestiniu transportu, kuriuo man teko važiuoti, ko gero, tektų laikyti sunkvežimį, greičiausiai GAZ-51 , kuriuo mane, einantį antrus metus, tėvai parsivežė iš Pakruojo rajono, kur užgimiau, nes mamyė ten direktoriavo kaimo pradinėje mokykloje, į Vilnių, kur tėvelis, įstojęs į aspirantūrą, gavo kambarį (su dviem sandėliukais!) LTSR MA Aspirantų bendrabutyje (čia šalia dabartinės M.Mažvydo bibliotekos). Tiesą pasakius, apie tą kelionę mano atmintis tyli, tad belieka tikėti pasakojimais, kad mamytė sėdėjo su manimi kabinoje, o tėvelis kėbule. Žiemą atvirame kėbule virš šimto kilometrų… Su GAZ-51 man teko susidurti dar ne kartą savo gyvenime, bet apie tai gal kada bus kitos istorijos.
Taip buvo: bilietėlių automatas
2010-02-28 15:27
2010-02-28 15:27
Kažkaip netyčia internetuose radau vieno iš mano minėto bilietėlių automato nuotrauką. Jis nėra identiškas mano matytiems, bet tai modelis, kuriame per plyšį viršuje įmetami pinigai, o po to, sukant šone esančia apvalią rankelėlę, atsukamas reikalingas bileitįlių kiekis ir jie atsiplėšiami. Jokių magnetinių kortelių ir pin-kodų
UPD.
Po pasiblaškymo internetuose – nedidelis laimikis – bilietėlių automato detalė, iš kurios aiškiai matosi, kad norėdamas gali atsivynioti kad ir tris metrus bilietėlių O taip pat autobuso ir troleibuso talonėliai. taip, taip jie buvo rusiški, kaip ir bilietėliai. Netgi autobuso mėnesiniai bilietai buvo rusiški. Lietuviškus spausdino tik troleibuso mėnesinius bilietus.
Taip buvo: miesto transportas
2010-02-22 08:05
2010-02-22 08:05
Kolega scania pasiūlė parašyti ką nors sovietmečio tema. Tiesą pasakius, apie Tarybų Sąjungą turbūt galima pasakyti kažkieno kažkur kažkada parašytais žodžiais: “Tik beširdis gali džiaugtis, kad ji žlugo, tik beprotis gali norėti, kad ji grįžtų”. Šitai turbūt geriausiai nusako tragizmą tų, kurie nemažą gyvenimo dalį nugyveno socalizme, o dabar (kai kurie ir prieš savo valią) yra įmesti į kapitalizmą, kai pasaulis iš esmės apsivertė aukštyn kojomis, o toli gražu ne visi sugebėjo prisitaikyti.
Asmeniškai jaučiu tam tikrą anų laikų nostalgiją, bet ne sovietmečiui – apie jį galima pasakyti ir gero, ir blogo, kaip ir apie dabartinę Lietuvą – o būtent tiems laikams, kai gyvenimas buvo paprastesnis ir nevyko tokios aršios žiurkių lenktynės dėl geresnės vietos prie lovio (arba jos buvo žymiai lengvesnės). Anyway, apie politinius-socialinius sovietmečio aspektus parašysiu kada nors vėliau, o dabar tiesiog susigeneravo mintis kažkiek parašyti apie to meto gyvenimą rašinių seriją (turiu vilties neužmesti to reikalo) bendru pavadinimu “Tai buvo“.
Pradžiai lai bus tekstai apie visuomeninį transportą, kuris buvo pagrindinis eiliniam žmogeliui iki kokių 1975ųjų, o vėliau “žiguliukai” pagaliau leido ir masiniam tarybiniam žmogui pajusti nuosavo automobilio džiaugsmus ir vargus. Šiaip esu wilenskas, pragyvenęs ten virš 20 metų, o dabar kowienskas jau 28 metus. Tad yra kažkiek vaikystės-paauglystės-jaunystės prisiminimų apie transportą abiejuose šiuose miestuose. Pradžai pabandysiu papasakoti apie miesto transportą.