Na ką, retro-futuristams ten lobių kasyklos – juk sovietmečiu mes prie to neprieidavome. 137 metus kaupta informacija…


Jau sukurta: BLOGŲ - 134, įrašų - 3430, komentarų - 6944
Pavasarinė šlapiasnieginė depresija, tai iš DeviantArt CGSociety.org: Anne Pogoda – Suvaržytas
Išėjom dieniniam pasivaikščiojimui su mažuoju basetėliu. Tokia kaip ir lengva pūgelė, bet keletą fotokadrų padariau, gal kada parodysiu. Trepsim ratuką aplink kiemą, basetėlis nosim sniegą aria, įdomių pėdsakų beieškodamas, o va man kilo mintis, kad žiema yra toks metas, kai pasikeičia mūsų pasaulio matymo būdas. Pavasaris-vasara-ruduo yra SPALVŲ metas, o žiema (jei tik pakanka sniego) perteikia mums pasaulį labiau MONOchromatinį, t.y. vyrauja juodai-balti atspalviai. Spalvotas pasaulis mums labiau įprastas, o monochromatinis verčia šiek tiek įtempti akis, ieškant spalvotų akcentų. Panašiai yra su fotonuotrauka – spalvotoje nuotraukoje viskas aišku – daiktai turi savo spalvas, tuo tarpu panchromatinėje (nespalvotoje) nuotraukoje mes įtempiame vaizduotę, bandydami vienam ar kitam objektui priskirti kažkokią spalvą. Kai kada ta spalva aiški, kai kada – ne. Čia ir yra tas panchromatinės nuotraukos paradoksas, kai jos nebegelbsti spalvos, o joje turi matytis MINTIS. Spalvos neretai suteikia tik grožį, tuo tarpu minties taip ir nebūna. Ne veltui dauguma didžiųjų fotomeninkų savo kūrybinį palikimą paliko juodai-baltą. Ne vien todėl, kad spalvotos nuotraukos technologija buvo nepakankamai išvystyta ar brangi – ji atsirado dar Prieš pirmąjį pasaulinį karą ir sėkmingai visą laiką egzistavo šalia juodai-baltos nuotraukos. Tiesiog dabartiniu metu spalvota nuotrauka tiek išpopuliarėjo, kad juodai-baltos beveik nematyti. Gal tiesiog spalvos nukreipia dėmesį nuo minties? Kitas dalykas – norint perteikti savo mintį nespalvotai, reikalingas kur kas gilesnis pasaulio suvokimas, nei tiesiog pasaulio atvaizdas “in Technocolor” ![]()
Šiek tiek ilgoka įžanga į tai, kam iš tikrųjų šis įrašas yra paskirtas. Gana senokai domiuosi fantastine iliustracija. Didžiuliai erdvėlaiviai, ugniaspjaudžiai drakonai, kalavijuoti karžygiai, papingos jų moterys etc.itd. Dažniausiai visa tai ryškiomis spalvomis mirgantis grožis. Fantastinės iliustracijos žanru užsiimančių profesionalių dailininkų tarpe ne tiek daug piešiančių juodai-balta technika, o ir tarp šitokių dailininkų yra tik keli, kurie tą daro tikrai gerai. Vienas, kurio piešiniai taip ir nenustoja manęs stebinti – tai Stephen Emil Fabian. Jo technika tiesiog nuostabi, aš vis nenustoju žavėtis, kaip tokiomis minimaliomis priemonėmis savamokslis dailininkas sugeba perteikti mintį. Ir kokie tie kūriniai preciziniai – taškų-taškelių visuma, perteikianti dailininko pasaulio matymą!
Nedidukas S.E.Fabian iliustracijų rinkinukas
Tolkinistams aiškinti, kas yra Arda, nereikia, o kitiems – trumpas paaiškinimas: tai pasaulis, kuriame vyksta J.R.R.Tolkino “Žiedų valdovo” ir kitų jo kūrinių veiksmas. Kitaip tariant – “Žiedų valdovo” Žemė ![]()
Yra žmonių, kuriais gali tik žavėtis – pagaminti Ardos gaublį – šaunus dalykas!
…kaip Saturnas – būtų labai gražu ir įdomu
Čia kolega next‘as užklausė, kokie gi tie steam-diesel-cyber-punkai nebe už kalnų. Na tai kažkaip kilo mintis porą žodžių apie tai parašyti. Kalbant apie punko stiliaus civilizacijos modelį, visų pirma turimas omenyje jos degradavimas, t.y. situacija, artima apokaliptinei. Nes kitaip punk’as nebūtų punk’as ![]()
Taigi, žvelgdamas į šiandieninę civililzaciją, negaliu atsikratyti įspūdžio, kad mes užtikrintai riedame link apokalipsės: visuotinis užterštumas (kas iš mūsų vaikystėje gėrė paprastą vandenį iš butelių?), totalus maisto trūkumas (vandenynai iš esmės iššluoti, mažėja žemių, tinkamų žemdirbystei), ligos, paveikusios milijonus žmonių (AIDSu serga daug Afrikos gyventojų), religinio fanatizmo atgimimas (karingojo islamo renesansas), tarptautinis terorizmas (valstybiniu ir nevalstybiniu mastu), tarptautinių korporacijų savivalė (pinigai pilnai tapo valdžia), totalitarinis sekimas, kariniai perversmai ir t.t. Kažkaip panašu, kad “1984” ar “Brazilija” nemelavo dėl mūsų ateities. Galbūt, mes Lietuvoje tą dar ne taip jaučiame, tačiau užtenka pasižiūrėti, kas darosi pasaulyje, ir optimizmo lašai išgaruoja.
Ar girdėjote apie Lietuvos ir Rusijos Didžiąją Kunigaikštystę? Jei ne – labai įdomi alternatyvi pasaulio istorija apie Lietuvių ir Rusų Kunigaikštį Vytautą (sorry, viskas ten rusiškai), kur Lietuva nesteigia kooperatyvo su Lenkija, o pilnai pasisuka į Rytus ir pilnai suvienija rusų žemes. Rytų Europa čia vystosi visiškai kitaip, ir netgi Amerikoje įsikuria lietuviai. Yra apibendrintas dalies istorijos straipsnis.
Aišku, viskas būtų liuks, kad mes tokie dideli ir galingi, bet va Lietuvos ir Rusijos Didžiųjų Kunigaikščių vardai po Vytauto jau nebelietuviški…

Va taip viskas prasideda 1398 metais

(atidarytas piešinys žymiai didesnis)
ir va šitaip baigiasi 1936 metais

(atidarytas piešinys žymiai didesnis)