Grumlino palėpė - Blogas

Klasikinių Citroën lenktynės “Citroracing 2009″ – liepos 25/26 – Circuit du Bourbonnais

Naujas Citroën ir žurnalo GQ konceptas GQbyCITROËN.
Na ką ir bepasakysi – naujoviškas dalykėlis, tik va kiek tokie auto praktiškumo savyje turi – tai klausimux. Ir, laimei, ne visi konceptai serijon patenka

Share on Facebook

Skaityti visą »

Tiems, kurių nesužavėjo gofruotos Type G prototipo skardos, savo išvaizda Type H turėtų įvaryti širdapuolį. Tačiau šis labai savotiškos išvaizdos, bet nepaprastai funkcionalus universalaus automobilio modelis buvo gaminamas virš 30 metų.

1948 birželį pradedamas gaminti H, 1.200kg keliamosios galios universalus automobilis. H siūlo naują struktūrinę koncepciją – šasi su platforma ir gofruoto plieno kėbulu, aprūpinti 1911cc varikliu (50AG/3800apm. Įvertintas 11CV, H važiuoja 78km/h greičiu ir naudoja 13ltr/100km. Tarp 1948ųjų birželio ir 1981ųjų gruodžio pagaminta 490.156 H (478.743 pagaminti Javel ir Aulnay-sous-Bois gamyklose bei 10.016 Olandijoje).
1949 išleistas sumažintos iki 850kg krovos modelis HZ.
1958 Type H pakeistas HY, padidinat krovą iki 1.500kg.
1961 išleisti modeliai HY DI ir HZ DI su 4 cilindrų Perkins 1621cm3 talpos dyzeliniu varikliu (42AG/3600apm), įvertinti 7CV. 6V elektrinė sistema pakeista į 12V.
1963 pabaigoje išleisti HY-72 ir HZ-72, aprūpinti nauju benzininiu 1628cm3 varikliu (45AG/4200apm).
1964 dviejų dalių priekinis stiklas visiems modeliams pakeistas vienos dalies. Perkins dyzelis pakeistas Indénor 1816cm3 varikliu (50AG/4000apm), modelius pavadinant HY-IN ir HZ-IN.
1966 išleisti HY 78 ir HZ 78, aprūpinti 1911cm3 varikliu (58AG/4500apm). Maksimali HZ 72 IN ir HZ 78 IN krova padidinta iki 1.000kg, padidinus Indénor variklio talpą iki 1946cm3 (57AG/4000apm).
1969 išleistas naujas modelis HX IN2, kurio pilnai pakrauto svoris padidėjo nuo 3.100kg iki 3.200kg, 1969 pervadinant HW IN2. 1969 šiek tiek pakeista išvaizda, užpakalinių ratų arkas padarant stačiakampes, įrengiant naujas priekines gabaritines lempas, o taip pat įrengiant priekyje du amortizatorius vietoje keturių. Olandijoje gaminami modelių kairiosios durelės aprūpintos priekyje įrengtais vyriais (vietoje “savižudžio” durelių).
1972 modelį HW buvo galima įsigyti su hidropneumatine pakaba gale ir su greitosios pagalbos kėbulu.

Citroënët puslapis apie Type H

Wikipedia straipsnis apie Type H

Citroën Type H galerija

Share on Facebook

Skaityti visą »

Šiuometiniame Ženevos Autosalone Citroën pristattė konceptinį elektromobilį Survolt. Tik šįkart tai ne ramus šeimovežis, o bolido stiliaus lakstūnas. Apie variklį informacijos iš esmės nulis, tad belieka laukti tolimesnių žinių. O kol kas – labai fainas priekis, skirtas užsižiopsojusisu pėsčiuosius sukapoti į tam tikro dydžio gabaliukaus

Share on Facebook

Skaityti visą »

1948 metais, panaudojant 2CV variklį, Citroën sukūrė nediduką universalų automobilį, pakartojantį TUB koncepciją. Deja, pagaminus du prototipus, į seriją buvo paleistas 2CV AZU 250 Camionette, kuris buvo ir ilgesnis už Type G, ir mažiau erdvus – matyt, ekonomiškai labiau apsimokėjo panaudoti 2CV važiuoklės ir kėbulo dalis. Tačiau Type G idėjos buvo įgyvendintos didesniame universaliame automobilyje Type H.

Citroënët puslapis apie Type G

Wikipedia straipsnis apie Type G

Citroën Type G galerija

Share on Facebook

Skaityti visą »

Šiandien sudalyvavau kasmetiniame mūsų klubo “Citrina” susirinkime. Šiemet nusimato tam tikras įvykis klubo gyvenime – šiaip ar taip, jis gyvuoja jau 10 metus, ir kol kas nepanašu, kad užsilenktų Nors situacija kažkiek panaši į visų Lietuvos automobilinių klubų – po diskusijų konferencijose/forumuose klubas įkuriamas, iš pradžių viskas vyksta pakiilime, paskui atsisijoja pakeleiviai ir lieka tik tikri entuziastai, kuriems viena ar kita automobilio markė nėra vien pats pigiausias tuo metu awtoturguje buvęs variantas. Bet kokiu atveju, susirinkome pas mane į instituto salę, pažiūrėjome kolegos xmindės paruoštą puikią 10 metų klubo gyvenimą atspindinčią fotoprezentaciją, mažumėlę susinostalginome Paskui xmindė pateikė kasmetinę klubo veiklos ataskaitą, nors tiesą pasakius, su tais keliais tūkstančiais litų, kurie susirenka iš nario mokesčių ir 2% pajamų mokesčio dovanojimų – ir taip mes kasmet daug padarome. Išsirinkome naują seną valdybą, o kolega xmindė vėl patapo klubo pirmininku, bo tik jis vienas tepasirašo tempti nelengvą organizacinę naštą. Sveikinimai jam ir užuojauta.
Vienžo, citrofanai pradėjo dar vieną sezoną

Share on Facebook

Skaityti visą »

2CV oficialūs perdirbiniai

2CV buvo gaminamas pagal licenzijas įvairiose šalyse ir gamyklose, ir kai kur buvo išleistos nedidelės specialiai pagamintų 2CV serijos.
Vienas iš pirmų perdirbinių buvo 1956aisiais iš stiklo pluošto pagamintu kėbulu 2CV “Radar”, gamintas maža serija Citroën Forest gamykloje Belgijoje. Deja, tai buvo komerciškai nesėkmingas gaminys.
Sekantis naujas bandymas gaminti modernesnių formų kėbulą buvo 2CV Bijou, gamintas Citroën Slough gamykloje Didžiojoje Britanijoje. Ir vėl gaminys buvo komerciškai nesėkmingas.
Citroën siekė įsitvirtinti įvairių šalių rinkose ir 2CV tam beveik puikiai tiko dėl paprastos konstrukcijos. “Beveik” todėl, kad kėbulas vistik buvo gana sudėtingas gaminys. Tad buvo sukonstruota keletas 2CV variantų labai supaprastintais kėbulo variantais.
Tai visų pirma Baby Brousse, 1963iaisiais sukurtas les Ateliers et Forges de l’Ebrié Dramblio Kaulo Krante, ir kurio licenziją tolimesnei gamybai ir vystymui nusipirko Citroën. Šis projektas davė pradžią FAF modeliui, kuris nuo 1973iųjų buvo gaminamas dalimis Portugalijoje ir baigiamas surinkti Gvinėjoje-Bisau. Kitas modelis, inicijuotas Baby Brousse, buvo Pony, gamintas nuo 1972ųjų Graikijoje. Bandymas gaminti Africar buvo daugiau avantiūra, tačiau iš jo išaugo Bedouin, gamintas Didžiojoje Britanijoje. Vietnamietiškas Baby Brousse variantas vadintas Dalat. Pietų Amerikoje irgi gimė nemažai 2CV klonų, tarp kurių reikia pažymėti argentinietiškus Citrovega ir IES, bei čilietiškus Citroneta ir Yagán. Netgi Irane buvo gaminmi 2CV klonai.

Citroėn 2CV Sahara 4×4

2CV Sahara yra 2CV padidinto pravažumo versija 4×4 su dviem varikliais

2CV Sahara 1958-61 (294vnt.)

2×425cc 2 horizontalių priešpriešinių cilindrų oru aušinami varikliai, 5 CV apmokestinimas, 12AG @ 3500 aps/min
4 varomi ratai per dvi 4 bėgių pavarų dėžes
155×400 Michelin Pilote padangos
Ilgis 3780 mm, plotis 1480 mm, aukštis 1600 mm, ratų bazė 2400 mm, priekinė provėža 1260 mm, užpakalinė 1260 mm, svoris 735 kg
Maksimalus greitis 100 km/val, pilnai pakrautas įveikia 40 laispnių smėlio kalną

2CV Sahara 1962-1967 (399vnt.)

2×425cc 2 horizontalių priešpriešinių cilindrų oru aušinami varikliai, 5 CV apmokestinimas, 14AG @ 4000aps/min
4 varomi ratai per dvi 4 bėgių pavarų dėžes
155×380 Michelin X padangos
Ilgis 3780 mm, plotis 1480 mm, aukštis 1600 mm, ratų bazė 2400 mm, priekinė provėža 1260 mm, užpakalinė 1260 mm, svoris 735 kg
Maksimalus greitis 105 km/val, pilnai pakrautas įveikia 40 laipsnių smėlio kalną

Skaityti visą »

Greičio mėgėjams Citroën paruošė nedidelį siurprizą – 200AG varikliu aprūpintą DS3 Racing specialią 1000 vienetų seriją, kuri pasirodys Maximos lentynose bus išleista 2010 metų antrąjį pusmetį.
Aparatas, jei žiūrėti į jį kaip į sportinį automobilį masėms, atrodo įspūdingai, bet va senojo klasikinio Citroën stiliaus megėjai turbūt nebus sužavėti… Bet reikia suvokti, kad būtent rinka suformuoja paklausą ir diktuoja gamintojams, ką jie turėtų konstruoti ir gaminti.

Skaityti visą »

Pasirodo, Citroën buvo paruošę jau vienąkart atnaujinto XMo dar veino atnaujinimo planą, bet apsisprendus dėl C6 kūrimo, šid projektas taip ir liko vieninetliu pavyzdžiu Citroën Conservatoire muziejuje.
Tiesą pasakius, priekiui tapus panašiam į Xsaros, o gale pridėjus statramstį – gavosi kažkas XMiško, bet jau nebe tas XMas, koks jis buvo 1989aisiais…

Skaityti visą »

2CV Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir visoje Tarybų Sąjungoje, vakarietiškais automobiliais nebuvo prekiaujama, importuodavo tik soclagerio gamybos mikroautobusus (lenkiški “Nysa”, “Žuk”), autobusus (vengriški “Ikarus”) ir sunkvežimius (čekoslovakiški “Tatra”, vokiški “IFA”). Lengvųjų automobilių neįveždavo, turėjo užtekti sovietinių “kibirų su varžtais”. Vienas kitas gatvėse pravažiuojantis užsienietiškas automobilis – jūrininkų personalinis importas. Tad nereikia stebėtis, jog ir senųjų klasikinių Citroën automobilių Lietuvoje iš esmės nėra – vienui vienas viešai važinėjantis Traction Avant (turima žinių apie privačioje kolekcijoje esantį dar vieną, plius vieno garbingi palaikai kažkur daržinėje palei Šiaulius). Su 2CV padėtis kiek geresnė – po Nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvą plūstelėjo seno autolaužo srautas iš Vakarų, tačiau jame buvo ir vienas kitas įdomesnis modelis. Tarp jų pasitaikė ir šiek tiek apygyvių 2CV. Realiai Lietuvoje yra keli 2CV, kuriuos daugiausiai galima pamatyti kasmetiniuose Lietuvos Citroën klubo “Citrina” Didžiuosiusoe sąskrydžiuose.
Įžymiausias iš jų yra kolegos Alvydo žaliasis ančiukas. Kaune gyvenantys studentai turėjo neblogai išlaikytą baltą 2CV. Vienu metu visi buvo sužavėti iš Tauragės atvykusiu Charleston stiliumi raudonai-violetiniai nudažytu 2CV, bet dabar jis kažkur dingęs Rimčiausiai sutvarkytas buvo ex-klubioko XNercos geltonai-juodas 2CV6, kuis praktiškai sumontuotas iš dviejų auto. Paskutiniuose sąskrydžiuose teko matyti du baltus 2CV – su Šiaulių ir su Telšių registracija. Tiesą pasakius, tai ir viskas, ką aš esu matęs tikrai gyvai judančio Lietuvos keliais. Nes nejudančių irgi yra – prieš kelis metus, lankantis “Europos” prekybcentryje Vilniuje, ten esančioje prancūziško stilaus kavinėje buvo eksponuojamas 2CV. Ar jis tebėra dabar – nežinau. Kai Lietuvoje prasidėjo citro-judėjimas, kai kurie biznieriai nutarė pasidaryti pinigėlių iš citro-nostalgijos. Tokiu būdu netoli Juragių esančiame autolaužyne atsirado du 2CV – labai prastos techninės būklės, labai prastos išvaizdos, bet užtai už didelius pinigus. Su tuo gal ir būtų buvę galima taikytis, tačiau jie buvo parvežti kaip dėvėtos automobilių dalys, t.y. be įsigijimo dokumentų, tad jų registracija Lietuvoje buvo neįmanoma. Taip ir liko jiedu pūti tame autolaužyne…

2CV neoficialūs perdirbimai

2CV buvo kuriamas kaip “automobilis masėms”, skirtas visų pirma motorizuoti Prancūzijos kaimą. Tačiau, laikui bėgant, jis tapo prancūziško automobilio simboliu kaip kad Eifelio bokštas yra Paryžiaus simbolis. 2CV, būdamas labai nesudėtingos konstrukcijos, yra lengvai perdirbamas į įvairiausias versijas. Apie oficialius Citroën patvirtintus perdirbimus bus atskiras pranešimas, čia rašoma apie neoficialius perdirbimus. Visų pirma, tai įvairiausi kėbulai. Pradedant kėbulininkų firmos Charbonneaux, pagaminusios tikrai gražaus dizaino automobilį ar varianto Metro Sedan su prailginta nosimi. Jaunimui, mėgstančiam automobilius sudeadmu stogu, buvo pridaryta įvairių kabrioletų variantų. Na, o pusiau juokais buvo netgi gaminami 2CV limuzinai. Be abejo, neužmiršti ir turintys ką pervežti vairuotojai, kuriems buvo gaminami sunkvežimukai: vieni tik pridedant gale kėbulą, o kiti – pilnai perdarant automobilį. “Grieitiems ir įsiutusiems” buvo siūlomi Hot Rod variantai. Iš esmės 2CV perdirbinėjimas yra begalinis procesas, Internete galima rasti daugybę įdomių variantų.
Atskiras 2CV perdarymas yra vadinamieji kit-car komplektai, kai pirkėjas gauna kėbulą detalėmis ir persidaro savo automobilį pats. Yra kelios firmos, gaminančios labai stilingus kit-car 2CVpagrindu: Burton, Blackjack, Le Patron, Pembleton. Na o firma Lomax gamina net dvi versijas – triratį 223 ir keturratį 224.