Gerai, kai kažkas užmeta akį ir užfiksuoja, kas yra prasmingo:
Daug paveiksliukų ir visi man patinka – ir pavidalai, ir lėktuvai, ir kiti „citroenai“. Bet kartais yra tiesiog puikaus teksto. Ir, beje, kuo toliau, tuo teksto daugiau. Senstam?

Pakrapštęs pakaušį, atrašiau:
O dėl tekstų ilgumo – nu kaltas, kaltas, kad verčiu kitus tą raidelių sriubą bliūdais srėbti. Gal tai greičiau ne senImas, o tiesiog suvokimas, kad pasaulis ne tik dramatiškai pakito, bet ir tiesiog dingo didžiuliais gabalais. Tie pokyčiai liko nefiksuoti savo laiku, ir štai atsirado [noras/pareiga prieš save patį] pabandyti kažką sustabdyti. Ką ir darau, kol parako dar užtenkaБ.

Share on Facebook

Skaityti visą »

Gaila, kad įrašo tekstas rusiškas, bet tikrai vertas dėmesio. Trumpai: yra žmogus, kuris pragyvena (ir gana normaliai) iš to, kad LiveJournale (čia tokia blogoferma) veda savo blog’ą ir jame talpina reklamą, už tai gaudamas pinigų. Ir tą vykdo taip efektyviai, kad iškopė į Jandekso reitingų viršūnes, kas labai sunervyjo kitus blogerius. Nes jis nekuria ypatingai daug turinio, daugiausiai surenka jį iš internetų ir pateikia su savo komentarais, kas “tikrųjų” blogerių™ požiūriu yra FUI! ir jie apie jį rašo daug bei įvairių dalykų.
Taigi, minėtas blogeris surinko kritiką savo adresu krūvon
* Jis turi kontraktą su blogofermos valdžia!
* Jis perka nuorodas!
* Jis prisuka reitingus!
* Jis kopypeisteris, tą kiekvienas durnius sugeba!
* Who is mr.ibigdan?
* Kvaili juokaliukai, pyplas ėda!
* Kuria reitingus iš papų!
ir atskleidė savo virtuvės paslaptis, o taip pat ir tai, kad jam nusišvilpt ant lojančių šunų, nes karavanas turi eiti.
Verta perskaityti tiek besinaudojantiems panašiomis technologijomis, tiek bekritikuojantiems tokias technologijas.

Skaityti visą »

Paskutiniu metu suaktyvėjo visokie neaiškūs botai, kurie registruojasi mano bloge kaip vartotojai/Users. Nežinau, ko tiems iš viskokių mail.ru ar virtualgirlhd.in mano lietuviškame puslapyje reikia, bet nu nepatinka jie man, nors ir šoktų pilvo šokį. Nors, jei šokis erotiškas – why not? Šiaip tai kartkartėm atlieku jų pravalymą, bet jie rupūžiokai vėl atlenda
Taigi – kas turit praktiškų patarimų, kaip man priversti juos registruojantis įrodyti savo žmogišką, o ne botišką prigimtį? Tipo koks kontrolinis klausimas ar pan.? Gal ir pats kažką rasčiau bandymų-ir-atradimų būdu, bet tiesiog nesinori laiko gaišti, jei yra kokie gatavi sprendimai

Skaityti visą »

Prieš porą dienų apturėjau pokalbį su vienu mano labai gerbiamu žmogumi. Atlaužė man kilogramą sprandinukų už piktą politikavimą šiame tinklaraštyje Tipo – ką berašau politinėmis temomis – rašau piktai arba labai piktai. O pyktis ne tik karmą, bet ir sveikatą gadina. Ir nepažįstančiam manęs gali susidaryti įspūdis, kad esu viskuo nepatenkintas niurzglys-pikčiurna. Kas yra tikrų tikriausia neteisybė. Ir šiaip – jaučiu, kad tampu panašus į tuos ekonominius migrantus, kuriems gerai ten, kur lovys pilnesnis skanesnio ėdalo, ir kurie mums, likusiems Lietuvoje skaito notacijas, kaip pas mus blogai. O gero… nu gero apie politiką parašyti neturiu ko Sako man – nu tu vietoje ko nors bloga apie politiką parašyk ką nors gera apie papus Iškart karma pagerės.
Vienžo – privertė rimtai susimąstyti. Tai va, nors ir nagai niežti bent porą politinių įrašų padaryti, ir jau žinau apie ką, ir jau žinau kaip – pabandysiu skelbti moratorijų tokiems įrašams iki Kovo 11osios, t.y. susilaikyti nuo politikavimo. Juolab, kad sprendžiant iš komentarų skaičiaus, šita tema mažai traukia mano skaitytojus.
O apie papus… Hmmm, čia idėja. Norsi mano brangioji man gali tokį veto uždėti, kad mažai nepasirodys

Skaityti visą »

Daugelyje blogų sudarinėjami praėjusių metų topai ir šiaip bandoma apžvelgti praėjusius metus. Na, pabūsiu mažumą madingas ir aš, pabandysiu pasižiūrėti, kas geresnio/blogesnio nutiko.

Asmeninis gyvenimas:
a) pasipriešinau savo paties amžiui ir jį praignoravau. Džiaugiuosi, kad iki šiol esmi asmeniniame gyvenime mažumėlį nerimtas beigi nesolidus (nepainioti su profesiniu gyvenimu, kur esu labai rimtas ir pozityvus)
b) sveikatai ryškiai pablogėjus, teko ja susirūpinti ir šiek tiek užsiimti savimi. Rezultatas – diržas pailgėjo per 4 skylutes, mano autoritetas sumažėjo bent 15kg. Kas įdomiausia, iki šiol dar nesusirgau – tfu-tfu-tfu per kairį petį – nes rudenį visados sugebėdavau persišaldyti/sugripuoti. Suma-sumarum – 50:50
c) suvokiau, kad manęs beveik nebedomina meniniai filmai, ypač standartizuota holivūdo produkcija. Tarybinių filmų nebežiūriu jau gerą desėtką metų – turbūt atsižiūrėjau per savo gyvenimą. Praktiškai pereita vien ant dokumentikos, retkarčiais pažiūriu kažką iš fantastikos/fantasy/anime ar istorijos/karybos. Suma sumarum – 50:50

Internetinis gyvenimas:
a) po to, kai mano blogas 2008aisiais išplaukė į platesnius vandenis nei vien draugų/giminių pasiskaitinėjimams, atsirado pastoviau komentuojančių ratas, su kuriais malonu bendrauti. Taip pat galiu sakyti, jog radau du draugus (bent jau iš mano pusės) MariukasM ir scania gti, su kuriais išsivirtualizavome ir pabendravome. Užskaitom didelį pliusą
b) kolegai xmindei buvo įkosėta mintis pradėti viešinti jo tikrai neblogas nuotraukas, kas tikrai pasiteisino. Čia vėlgi užskaitau didelį pliusą
c) suvokiau, kad turiu daugiau minčių, apie ką galėčiau rašyti, nei laiko ar sveikatos, kad tai galėčiau parašyti. Tas varo į stresą, tačiau suvokiu, kad dar kažkas galvoje yra. Sumažinęs pernykščių pastoviai publikuojamų temų skaičių, tikiuosi (galbūt) realizuoti keletą kitų idėjų. Suma sumarum 50:50

Didžiausia problema – tragiškai trūksta laiko visiems sumanymams realizuoti

Na, o pabaigai (mano asmeniški) šiuometiniai muzikiniai atradimai: Amy Macdonald ir The Killers. Girdėdavau juos ir anksčiau, bet tik šiemet jie mane užkabino – mano muzikinis skonis labai jau senobiškas, naujienoms ilgai tenka skambėti, kol prasimuša pro visokius Led Zeppelin, The Beatles ar Dire Straits

Amy Macdonals – Mr Rock & Roll

The Killers – Human

Skaityti visą »

Tai va, kol ūdijo mane kolegos skaitytojai už tuos didelius įrašus – kentėjau. Ale šiandien mano geresnioji pusė irgi pareiškė, kad jai šitaip nepatinka. Na ką – šeimos ramybė brangiau už viską, tad teks mesti mano tiek nešiotą idėją į Recycle Bin ir grįžti prie žmoniškų įrašų aka mažų kąsnelių
Pakankamai rimtas argumentas tokiai permainai – iš įrašo pradžios nesimato, kas gi jame yra, o tai nėra gerai skaitytojo požiūriu. Vienžo, pasirodo, kad kai kurie seni dalykai vistik yra labiau priimtini, nei naujovės.

Skaityti visą »

Leidėjo mintys

Paskutiniu metu mąsčiau, ką gi man toliau daryti su mano blog’u. Uždaryti kol kas nesiruošiu, tačiau kai kurie dalykai turėtų keistis. Užbaigiau “Šiandien prieš NN metų” projektą, kuris man buvo savotiškas iššūkis, kai tenka iš tą dieną Wikipedijoje pateiktos krūvos įvykių išrinkti svarbų ir įdomų tiek, kad sugebėčiau apie tai kažką parašyti. Ir parašyti kažką asmeniško taip, kad tas sudomintų skaitytoją. IMHO projektas buvo neblogas, reikia permąstyti patirtį ir (galbūt) kažką generuoti toliau. Taip pat baigtas savaitinis National Geographic dienos nuotraukų fotorinkinių skelbimas. Pagrindinė priežastis – vistik nemažos laiko sąnaudos. Tiesa, National Geographic nuotraukas bus galima pasižiūrėti, pasinaudojus atitinkamu valdikliu (widget’u) puslapio dešineje pusėje.
Rimta problema – mano įrašų skaičius, kasdien retai kada mažesnis nei trys, plius “National Geographic dienos foto” nuorodėlė. Puikiai suprantu, kad spaminu skaitytojų RSS skaitykles, bet ką padarysi, kad kai įsibegėji – negali sustoti. Be to, tie trys įrašai iš esmės yra ta protinga riba, ties kuria reikia sustoti, jei nenori perdaug nuvarginti skaitytojo, o kai kada juk kyla minčių ir dideniam įrašų skaičiui. Bet susilaikai, nes ir taip jau prispaminai. Vienžo, tokia kaip ir nei tai sankryža, nei tai aklavietė
Be to, vis kyla minčių pabandyti sutvarkyti ir nuotraukų archyvus lengvesnei jų peržiūrai, o ir pačių senų įrašų (ypač tų, kurie nesusilaukė komentarų) pravalymas turbūt būtų neblogai. Taip kad rišam didelę šluotą, kuopsim Augijaus arklides.

Kada čia nakčiop ganant mažąjį basetėlį, kilo mintis agreguoti visus kasdieninius įrašus, kurie retai kada yra labai jau svarbūs “patys iš savęs”, į vieną tokį kaip ir paketą, kuriame tarsi senoje močiutės skrynioje galima rasti whisko. Kol kas darbinis šito daikto pavadinimas “Palėpės radiniai”, gal kas pasiūlys kokį įdomesnį, a?
Techninis problemos sprendimas būtų tokio laipsniškas paketo pildymas dienos bėgyje, kai galva kai kada jau nebeveža darbinių problemų, o galutinis sutvarkymas ir paskelbimas vakare. Į šitą paketą nepateks tie įrašai, kurie tiek turi išliekamąją vertę, tiek verti atskiro paminėjimo, o taip pat kolegų pateikiama medžiaga.

Bet kokiu atveju, skaitytojų teismui iškilmingai pristatomas pirmas blynas pabandymui ir koncepcijos pratestavimui

Turinys

Kad būtų aišku, ko tikėtis: dienos foto, dienos daina, keletas įdomesnių nuorodų, trejetas videoklipų laiko užmušimui

Vakar vaikštinėjom su mažuoju basetėliu lauke. Oras šlykštus – šlapia, lynoja, drėgmė visur skverbiasi, takeliai apledyję. Tai va ant tų takelių ir nutiko įdomus įvykis. Šiaip mūsų basetėlis mėgėjas eiti ten kur nori ir taip kaip nori. Su mano brangiausiąja tas jam puikiai gaunasi, o va su manim tai kiek sunkiau. Jam patinka slinkti koja už kojos viską pakeliui uostinėjant. Kadangi takeliai apledyję ir slūgso balos, tai vaikštinėjom po medžiais, kur sniegas ištirpęs ir ledo nėra. Bet vistiek kartais tekdavo kirsti takelius. Tik užeinam ant takelio – basetėlis ŠLEPT ant užpakalio – traumuotoji koja paveda Šiaip ne taip atsistoja, einam toliau. Ant sekančio takelio ta pati istorija. Jūs nepatikėsite, bet jam užteko dribtelt kokius penkis kartus, ir jis pagavo mintį – per takelį reikia BĖGTI! Tada nepargriūni. Ir tą jis sėkmingai darė visą likusiį pasivaikščiojimo laiką. Tai va pamąsčiau – gyventų jis tūkstantį metų – įtariu, už mus, žmones, protingesnis taptų. Nes vis pastoviai stebiu močiutes, atkakaliai slenkančias apledijusiais takeliais ir kartkartėm vis šleptelnančias balon, vietoje to, kad eitų šalia tako žole.

Skaityti visą »

Kaip turbūt jau pastebėjote, Grumlino palėpė šiek tiek renovuota Šitam buvo dvi rimtos priežastys: 1) norėjosi minimaliomis sąnaudomis maksimaliai lituanizuoti interfeisą ir 2) norėjosi perdaryti puslapį į 3 stulpelius, kad puslapis būtų kompaktiškesnis, nemažinant informacijos kiekio. Pasižvalgęs, ką gi naudoja kolegos ufonautai blogeriai, apsistojau prie Mandigo temos. Priežastys – 1) pilna lituanifikacija (nors ir yra likutinių klaidų) ir 2) neblogas+lankstus dizainas. Vakar pradėjau instaliaciją ir bandymus, tačiau galimybių prasimušti nosį buvo pakankamai. Sudėtingiausia buvo “ant greičio” išsiaiškinti, kaip naudotis valdikliais (widgets), kadangi ankstesniame dizaine jų nereikėjo – visas puslapio tiuningavimas vyko redaguojant kodą rankytėmis. Kita problema – kaip, iš esmės nemokant PHP programavimo kalbos, susigaudyti atskiruose moduliuose ir jų sąveikoje, kadangi ši tema suprogramuota žymiai sudėtingiau nei mano iki šiol naudota. Na, bet pamažu (beveik) išsiaiškinau, kas ką daro. Plius kolega MariukasM (AČIŪ!) davė keletą naudingų patarimų, leidusių sutaupyti kažkiek laiko. Na ir pagaliau turime tai ką turime, ir kol kas krapštytis užteks. Gal kažkiek vėliau, pasižiūrėjęs, kaip kas veikia, vėl prikišiu nagelius.

Skaityti visą »

Tiesiog vyksta naujo kailiuko matavimasis. Jei patiks – lietuvinsim iki galo

Skaityti visą »