Taigi, kai mes meetinomės su scania gti ir MariukuM Kupiškio apylinkėse, kaip jau rašėme, lankėmės Palėvenės vienuolyne. Jo kieme auga ąžuolas-galiūnas (nuotraukos kairėje), todėl mudviem su scania kilo natūralus klausimas, kokie gi istoriniai įvykiai susiję su šituo ąžuolu. Kažkiek pamąsčius apie istoriją, mums iškart tapo aišku, kad tai greičiausiai tas ąžuolas yra išaugęs iš gilės to ąžuolo, kuriame slėpėsi Vytautas (tuomet dar ne) Didysis, kai jis, išdavęs kryžiuočius, pabėgo į Lietuvą. Kryžiuočiai ši paskos jam pasiuntė persekiotojus. Artėjant persekiotojams ir matydamas, kad padėtis tampa labai grėsminga, Vytautas sumanė gudrybę – su savo palydovais sustojęs prie ąžuolo, jis greitai įlipo į jį, o jo palydovai nurūko toliau. Kryžiuočiai nepastebėjo šitos jo gudrybės ir toliau vijosi jo palydą, bet jau be Vytauto, kuris, palaukęs kol persekiotojai dings iš akių, išlipo iš ąžuolo, iš vietinio valstiečio nusipirko arklį ir patyliukais parjojo į Trakus. Jo palydovus kryžiuočiai gi pasivijo, dalį nukovė, dalis pabėgo. Neradę Vytauto, kryžiuočiai grįžo į savo Malborką, pikti kaip širšės.
Su šituo įvykiu susijusi tragikomiška situacija – kryžiuočiai, prijoję Lėvens slėnio kraštą netoli ąžuolo (nuotraukos kairiajame kampe, bet nesimato), nulipo nuo arklių nusilengvinti. Vytautas gerokai persigando, nes jau pagalvojo, kad jo gudrybė buvo atspėta, tačiau sugebėjo atsilaikyti pagundai iššokti iš ąžuolo ir susikauti su daug pranašesniu priešu. Tas jį ir igelbėjo nes kryžiuočiai, atlikę savo reikalą, vėl sulipo ant arklių ir nusivijo jo palydą.
Po šito epizodo Vytauto neapykanta kryžiuočiams tik sustiprėjo ir todėl jis taip lengvai leidosi įkalbamas su jais susiremti Žalgirio mūšyje.
Kiek vėliau ąžuolas buvo nukirstas, kai buvo statomas Palėvenės vienuolynas, tačiau iš jo gilės išdygo ąžiuoliukas, kurį suagusį ir matome nuotraukoje.
tai va tokia istorija, kurią galima išskaityti iš paprastutės, regis, nuotraukos. Gal scania ką pridės/pataisys, jei aš kažką pamiršau/nusišnekėjau.

(c)grumlinas