Birželio 14 d. sukanka 80 metų, kai 1941 m. prasidėjo pirmasis masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus. Iš tūkstančių tremtinių į Lietuvą sugrįžo vos trečdalis.
Šiemet pažymimos 37 metus sovietiniuose lageriuose, kalėjime ir tremtyje kankinto Balio Gajausko 95-osios gimimo metinės. Ką mes žinome apie šį laisvės šauklį?
Netrukus pasirodysiantis kelių kauniečių spaudai parengtas Kauno geto žydų policininko dienoraštis leis kiek kitaip pažvelgti į įsigalėjusį holokausto įvaizdį.
Labanoro girioje, prie Duobulio ežero, labiau vasarai pritaikytame mediniame name, žiemojanti aktorė ir rašytoja Doloresa Kazragytė nesiskundžia nei sunkia, be jokių patogumų buitimi, nei šios žiemos aršumu, nei kovidu. Atvirkščiai, visa tai ji vadina Dievo dovana.
COVID-19 pandemija daugumai senjorų sujaukė įprastą dienotvarkę, nutraukė fizinius ryšius su artimais žmonėmis, užtrenkė teatrų, koncertų salių, muziejų duris, tačiau neužvėrė galimybių namie tobulinti savo kūrybiškumą, patenkinti smalsumą, gerinti atmintį.
Net ir praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams, gali išgirsti nostalgiškų kalbų apie sovietmetį. Žinoma, ne apie žudynes, trėmimus, kitas represijų formas, o apie turėtą nuolatinį darbą, valdišką butą, nemokamas studijas aukštojoje mokykloje. Tačiau tai labai vienpusiškas vertinimas.
Greičiausiai tik nedaugelis galėtų bent apytikriai pasakyti, kurioje Lietuvos vietoje palaidoti pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos tėvai. Ir tai suprantama, nes net ir šios giminės atstovai nežino tikslios tų kapaviečių vietos.
Prieš 100 metų Steigiamasis Seimas, padėjęs Lietuvos valstybei įstatymais grįstus pamatus, nustebino besikuriančias po karo Europos valstybes ne tik moterims suteikta teise dalyvauti rinkimuose, bet ir tuo, kad pirmasis Europoje, o gal net ir pasaulyje pavedė joms vadovauti Steigiamojo Seimo laikinajam prezidiumui.
Mūsų žinios apie svarbią mūsų kultūros dalį – tualetus yra labai padrikos. Tad smalsu, ką įdomaus ir naudingo mums pateikia bestselerio "Gydantis vanduo" autorius, žinomas ne tik Kaune chirurgas, manualinės terapijos specialistas Gintautas Laurinavičius savo naujojoje knygoje "Tualetų istorija".
Laiške redakcijai Petrašiūnų gyventoja Regina Kazienė rašo apie šalia R.Kalantos gatvės 64-uoju numeriu pažymėto namo augantį maždaug 400 metų senumo ąžuolą, menantį įvairius mūsų istorijos tarpsnius.