Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Čia pat vasara, jos laukiame kaip visada. Tačiau dabar taip ir norisi atsigręžti atgal ir dar sykį įsitikinti, ar jau tikrai pavasaris pasibaigė. Vasaros darbai, džiaugsmai ir malonumai mus perkels toli ir šio pavasario ypatumų greit neprisiminsime. Tačiau dabar dar galime sakyti, kad pavasaris buvo labai trumpas, per trumpas ir per staigus. Keletas dienų mus skiriančių nuo vasaros gamtoje nedaug ką tepakeis. Tačiau ten kasdien vyksta kažkas įdomaus. Štai neseniai lizdus paliko smilginių strazdų jaunikliai. Kol tėvai vejoje renka jiems sliekus, dar netvirtais sparnais už

Gyvename tokį metą, kai sunku pasakyti –  esame pavasarį ar jau žengiame į vasarą. Iš tikro kol kas pavasaris, ir ne todėl, kad tai liudija kalendorius. Staigūs ir į rekordinius panašūs gegužės pirmosios pusės karščiai, sakytum, buvo iš anksto suplanuoti ir skirti ištaisyti pavasario pradžios nuklydimus. Iš tikro jie per labai trumpą laiką prižadina viską ir visus. Labai greitai, tiesiog žaibiškai, pakėlė žolinius augalus, pažadino ir išskleidė medžių lapus. Tiesa, tokia skuba mums (nežinia, ar ir gamtai taip pat) sukėlė ir šiokių tokių nepatogumų.

Atrodo, kad pavasaris staiga pajautė graužatį už vėlavimą ir švystelėjo mums ilgai saugotos, taigi sutaupytos šilumos. Gali pasirodyti, kad vėl prasidėjo varžybos, kas daugiau, kas greičiau. Tokį įspūdį daro kiekviena diena, nes šilumos vis daugiau, o augalai skuba žydėti, sproginti lapelius, augti. Žadamas lietus tik paįvairins, subalansuos šią gamtos harmoniją. Matyt, po savaitgalio miškai jau žaliuos. Tiesa, ši žaluma dar tokia švelni, nekalta. Kiekviena diena ją keis į gamtos paletę kliūstelėdama vis tirštesnių ir sodresnių spalvų. Įsisukę pavasario