Selemonas Paltanavičius, grynas.lt

2012-02-03 22:40:56

Gyvūnai žiemą: paukšteliai šiaušia plunksnas, o ką veikia briedžiai?

Žiema ir įprastas šaltis gyvūnams nebaisūs. Kas kita, kai žiema atsiranda staiga, o šaltis per keletą naktų nukrenta prie 30 laipsnių padalos. Žinome, kad pats šalčiausias laikas nuo ankstaus ryto iki priešpiečių, kol saulė teka, kol prašvinta. Toks metas mums labai pavojingas. Kaip šaltį sutinka, kaip į jį reaguoja, nuo jo saugosi ir ginasi laukiniai gyvūnai? Mūsų krašte likę žiemoti gyvūnai šalčiui pasiruošę. Žvėrių kailiai tankūs, šilti, be to – nerasime nė vieno žinduolio, kuris naktį praleistų atvirumoje, be guolio. Daugelis smulkių žvėrelių

Skaityti daugiau

2012-01-31 15:11:05

Strazdai skuba doroti pernykštį derlių

Sausio gale stoję šalčiai – visada dėsningi, o šiemet netikėti, dar kartą priminė, kad žiemos reikia visada tikėtis ir jai ruoštis. Ko gero, tokias tiesas visada reikia kartoti tik mums, žmonėms. Gyvūnai šaltį sutinka pasiruošę, ko gero – jis niekam nepadarys žalos. Visų pirma, iki pats sausio vidurio buvo gražaus laiko gyventi sočiai ir saugiai, todėl dabar nerasime pavargusių ir išalkusių žvėrių ar paukščių. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad net ir trumpa žiema skubės atlikti tai, kas yra jai lemta - išrinkti tuos, kurie populiacijoms negali būti nau

Skaityti daugiau

2013-02-20 20:42:58

S. Paltanavičius: šiemet žiema gamtai – kaip niekada švelni

Kiekvienos žiemos laukiame su nerimu ne tik dėl savęs – ilga gili žiema dažnai tampa per sunku daugeliui mūsų gyvūnų. Net suprasdami, kad silpnųjų atranka yra žiemai tekusi prievolė, kuri vyksta pagal išbandytą gamtos scenarijų, mes nelengvai susitaikome su šia mintimi. Ypač – matydami įvairias netektis, sniege gęstančias stirnas ar prie lesyklų išretėjusius paukščių pulkus. Tiesa, galimybe vykdyti atranką pasinaudoja anaiptol ne kiekviena žiema. Sniegingą ir šaltą žiemą didžiausios zylių dalies prie lesyklų pasigesdavome dar gerokai iki vasario pradž

Skaityti daugiau

2012-02-20 16:47:30

Badas paukščius verčia keisti įpročius

Lietuvoje tradiciškai žiemoja apie 60 rūšių paukščiai, o žiemą sutiktos (kai kurios – labai atsitiktinai) net 164 rūšys. Tik dalis žiemoti liekančių paukščių gali būti globojami – maitinami, priviliojami į slėptuves, iškeltus inkilus. Kai kurios rūšys mūsų siūlomu lesalu niekada nesidomi, yra labai savarankiškos ir nepriklausomos. Visų pirma, tai miško paukščiai – daugelis genių, pelėdos, kurtiniai, tetervinai, jerubės. Šios rūšys yra mūsų krašto senbuvės, todėl retai susiduria su maisto stygiaus problemomis. Kita vertus – kurtiniai ir tetervin

Skaityti daugiau

2013-06-16 01:33:00

Žirgeliai – didieji Lietuvos uodų naikintojai

Žirgeliai, šie labai neįprastos sandaros sparnuoti vabzdžiai, mūsų dažnai apibendrintai vadinami tiesiog laumžirgiais, yra viena negausių mūsų krašto gyvūnų grupė. Iki šiol aptikta 60 jų rūšių, dalis jų yra labai retos, o kitos sutinkamos atsitiktinai ir žinomos vos iš vieno – kito egzemplioriaus. Tiesa, žirgelius matome ir stebim visada, nes tai – pakankamai dideli, spalvingi, ilgais žvilgančiais sparnais vabzdžiai, skraidantys dieną ar vakare, mėgstantys atviras saulėtas vietas, kuriose ir mes mielai lankomės. Nors žirgeliai Lietuvoje vadinami pačiais

Skaityti daugiau

2013-06-15 18:49:48

Muflonai: kas jie ir iš kur į Lietuvą atklydo?

Laukinės avys (mokslininkai šią dykaragių žvėrių šeimą vadina avinais) mūsų platumose negyveno niekada. Matyt, joms netiko klimatas ir sniego gausa, be to, po paskutinio ledynmečio šie žvėrys tiesiog neturėjo iš kur plisti: vienintelė Europoje gyvenanti rūšis – muflonas jau tada buvo gana retas, gyvenantis lokaliai Viduržemio jūros salose Sardinijoje ir Korsikoje. Prieš 300 metų muflonai įveisti Austrijoje, po to jie žmogaus buvo platinami daugelyje Europos valstybių. XX amžiuje apgyvendinti Šiaurės ir Pietų Amerikose, Naujojoje Zelandijoje ir kai kur Azijoj

Skaityti daugiau