Tekančios Saulės šalyje išleistoje japonės Keiko Sasaki kulinarijos knygoje – pažintis su Baltijos šalių virtuvėmis. Lietuva pakvipo bulviniais blynais, šiuškėmis ir grybų sriuba.
Antrasis pasaulinis karas, žvaigždė ant krūtinės, artimųjų netektis ir gyvenimas su pakeista tapatybe – skaudi gyvenimiška istorija, tačiau net ir joje Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė įžvelgia šviesos.
Irenos Mikuličiūtės-Mikos darbų parodoje „Paskendęs Nemuno slėnis“ – Kauno marių vandenyse nugrimzdę gyvenimai ir lengvas, bet skausmingas potėpis ant drobės.
Ligoninėse su vaikas praleistas laikas įgauna kitą prasmę, o vertybės – kitą svorį. Dažnas savanoris, įsitraukęs į iniciatyvą „Niekieno vaikai“, savo gyvenimo be jos tiesiog neįsivaizduoja.
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus organizuojamame „Meno piknike“ nekvepėjo šviežiomis bandelėmis, čirškinamomis dešrelėmis ir rabarbarų limonadu. Čia persipynė odos, medienos ir dažų kvapai.
Susidūrusi su leidyklų abejingumu, poetė pripažinimo sulaukė Kaune. Kol kas jos eilės dar ne popieriuje, tačiau Kauno rašytojų virtualiojoje buveinėje prieinamos kiekvienam poezijos gerbėjui.
Kosminiai laivai, Trojos arklys, drakulos, vilkolakiai ir princai su gelbėjimo ratais – šeštus metus iš eilės miestiečiai demonstravo savo išmonę, kopimą Parodos kalnu paversdami smagia atrakcija sau ir reginiu kitiems.
Vos trejų pirmą kartą atsisėdusi ant žirgo, dabar Tija Valaitytė dalyvauja konkūrų varžybose, jojimo meno moko kitas raiteles, o nuo rudens pradės su žirgų sportu susijusias studijas.
Vaizdas pro fotografo Modesto Patašiaus daugiabučio balkoną padėjo gimti parodai, ši pastūmėjo į dar vieną avantiūrą – albumą, atskleidžiantį skirtingus Kristaus Prisikėlimo bazilikos veidus.
Tarptautinės Ukrainos mokyklos Kauno filialo bendruomenė laukia ne tik naujų mokslo metų. Įstaigai reikia baldų ir kito inventoriaus. Nuo to priklausys, kaip greitai jie gaus higienos pasą.