2011-12-29 23:34:15
Nežinau ar jis sveikas, nesveikas
Nesvaru, ką jis turi, neturi.
Mano sieloje tupi Vaikas,
Užmaukšlėjęs vyšniuko kepurę.
Pragyvenęs jam skirtą tyliai
Užsisklendęs gyvybės langiuką,
Nežinia, ką jis myli, nemyli,
Nesvarbu ar jis valdo pieštuką...
Apsikarstę spynelių raktais,
Šnekučiavomės žinią lėkštą,
Išsipuošę svariais kontraktais,
Nesvarbiu laikėm dailų kėkštą...
Iš rytų mums buvo altorius,
Vakaruos – leidosi saulė,
O sekmadieniais ant šventoriaus
Ir tiesa buvo, ir apgaulė
Bekilnojant taures ir šaukštus,
Susimąstę apsigalvojom,
Kad Dangus mums „
