„Nežinau. Ilgą laiką bandžiau pati sau tai neigti. Esu įpratusi tokiose situacijose, ypač treniruojantis, kai esi pavargęs, perlipti sunkumus. Tą psichologinę naštą priėmiau kaip dar vieną sunkumą, kurį turiu įveikti, kurio neturėtų būti. Pati sau bandžiau įrodyti, kad turiu būti ta stiprioji Rūta. Be abejo buvo ir gėda, ir sunku kalbėti apie tai. Tos juodos mintys atrodo kartais absurdiškos. Susimąstai, kad pasaulyje gyvena daugybė žmonių, kurių gyvenimas daug prastesnis negu mano, ir kodėl aš turėčiau taip jaustis, kaip jaučiuosi“, – apie juodžiausią savo gyvenimo etapą pasakoja R. Meilutytė.