Poetas ir filmininkas Jonas Mekas, gyvendamas Niujorke, skirtingai nei dauguma egzilų, išsaugojo pamatines, vaikystės patirtis, kurias vadino savo pagrindais. Jais remdamasis J.Mekas nuo pat Antrojo pasaulinio karo ir ankstyvojo pokario interpretavo tai, kas pakliuvo į jo mąstymo ir matymo akiratį, ir išreiškė tai meno kūriniais, artimais XX a. pradžioje Europoje vyravusiai "gyvenimo filosofijai", todėl autoriaus kūryba autobiografinė, dienoraštinė, atvira pasauliui, tarpininkaujanti tarp megapolio Niujorko ir gimtųjų Semeniškių.