2012-07-02 21:42:39
mano pavasaris
saulės spinduliai – ploni ir aštrūskaip arfos stygos sminga žemynišleidę šaknis nebegali pakiltivaikštau tarp jų kaip miškekvėpuoju jų oru, tarsi, netyčia užkliūnukad nuskambėjęs garsas nebūtų tylaišsiilgusi stebiuosi į dangųblyškų strazdanotą veidą nutvieskiašiluma geriasi į kūnącirkuliuoja kraujagyslėmis kaip sulaširdyje pumpurai sprogsta jausmaisžemė tokia sausa ir sugrubusikad vėjas ir toliau žarsto dulkių trupiniuspila į akis ir nosį, kad pamirščiaukurios kalendorinės dienos netekau vakaroda godžiai sugeria kiekvienągyvybę neš
