Pirmosios Lietuvos Respublikos metais šeima laikyta svarbiausia visuomenės ląstele, o vaikai – tautos ateitimi. Šiuo laikotarpiu atsirado naujas požiūris į vaiką kaip asmenybę, ypač daug dėmesio imta skirti meniniam vaiko ugdymui, žaidimas, kaip ugdymo priemonė, taip pat buvo svarbus.
Naujas tėvų vaidmuo
Svarbiausi jauno žmogaus auklėtojai buvo tėvai, jie privalėjo sudaryti tokias sąlygas, kuriose vaikas galėtų išsiugdyti pačias geriausias savybes, užaugtų išsilavinęs ir kūrybingas.
Pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtino šį princip