2010-01-14 00:32:49
Žinot, pakankamai nevyriška, bet šį vakarą, stovint šalia Seimo prie degančio laužo, akyse susitvenkė ašaros. Ir ne vien pagalvojus apie 1991 m. sausio 13-ąją ir dėl Laisvės sudėtas aukas.
Pats tų įvykių neprisimenu (buvau po stalu besisukiojantis pyplys) ir turbūt vertinu kiek kitaip nei patys jų dalyviai. Bet ne dėl to susitvenkė ašaros. Dėl Lietuvos ir jos dabartinės būklės.
Negalvokit, kad čia eilinis pagraudenimas, kaip viskas blogai. Vyras gali susigraudinti, bet jau tik ne verkšlenti. Todėl norėtųsi aiškiai ir blaiviai brūkštelėti kelis štrichus ši
